Sekmadienį nuo pat ryto istorijos mylėtojai, archeologijos entuziastai ir visi norintys nuotaikingai praleisti dieną gamtoje plūdo į Kernavę. Čia net kelis tūkstančius lankytojų iš Lietuvos ir užsienio sukvietė jau XIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Festivalio metu pristatomi senieji amatai, galima pasigrožėti ir išsamiau susipažinti su senovė riterių apranga ir ginkluote, taip pat į festivalį atvyko nemažai svečių iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir kitų šalių.
Namai – po kepure
Viena festivalio dalyvių palapinė itin traukė lankytojus, mat be unikalių keramikos ir odos ir dirbinių čia buvo galima pasimatuoti ar net įsigyti tikrų tikriausią vengrų klajoklių kepurę, o apie šių unikalių apdarų siuvimą bei simbolika pasikalbėti su svečiais iš Vengrijos.
Prašmatniu kailiu puoštos vengriškos kepurės turi keturias plokštumas ir kiekviena iš jų atspindi po vieną visatos stichiją – ugnį, orą, žemę ir vandenį, o visų šių plokštumų susijungimas viršuje simbolizuoja pasaulio harmoniją ir namus. Pasak, kepurių meistro, kepurę dėvintis žmogus turi jaustis gerai – pasaulis yra jo namai ir jis jaučiasi namuose, o tokio harmonijos jausmo buvimas labai svarbus kadaise buvo garsiai klajoklių tautai.
Atvykus Lietuva nenuvylė
„Lietuvoje su vyru svečiuojamės jau trečią kartą. Pirmą kartą į jūsų šalį atvykau prieš trejus, po metų vėl turėjau galybę čia apsilankyti“, - kalbėjo vengriškosios klajoklių kultūros atributus pristatanti Judit Kaszasne. Moteris į festivalį atvyko su vyru, kuris yra profesionalus amatininkas kepurių gamintojas, pati J. Kaszasne dirba vengrų ir anglų kalbos mokytoja, o eksperimentinė archeologija ir kultūros studijos yra jos hobis.
„Aplankyti Lietuvą mane paskatino bičiulis, kuris kasmet atvyksta į Kernavės festivalį. Mes su juo susitikome eksperimentinės archeologijos festivalyje Lenkijoje ir jis man papasakojo, kokia graži yra Kernavė – pats miestelis nedidelis, festivalis trunka vos porą dienų, tad mums tikrai turėtų patikti. Jis buvo teisus“, - šypsojosi pašnekovė ir pridūrė, kad atvykusi į Lietuvą nesijautė čia svetima.
„Žmonės čia labai draugiški, keletą jų jau pažinojau iš anksčiau vykusių eksperimentinių archeologijos festivalių“, - sakė J. Kaszasne.
Baltai ir vengrai turi kultūrinių panašumų
Į klausimą, kokių panašumų turi baltų ir vengrų kultūros, pašnekovė sakė: „Kai kuriuose liaudies menų motyvuose matyti mūsų tautų panašumai, tiesa, jų nėra tiek daug, nes tautų gyvenimo būdas skyrėsi. Tačiau negalima pamiršti, kad nors Estija yra priskiriama prie Baltijos šalių, vis tik jų kalba kaip ir vengrų yra priskiriama fino ugrų kalbų šakai, kas rodo tam tikras bendras kultūrines ištakas“.
Pasak pašnekovės, vengrų kultūroje ryškesni klajoklių tautos bruožai. „Panašumų turi tam tikros tautų mitologijos detalės – mistinių ar stebuklingų galių turinčių gyvūnų egzistavimas. Pavyzdžiui, elnias tiek jūsų, tiek mūsų kultūroje vaidina labai svarbų vaidmenį. Tai gyvūnas, kuris parodo teisingą kryptį kelią. Tą patį galima pasakyti ir apie paukščius, kurių misija mitologijoje išgelbėti, paguosti.“
Lietuvių vienybės jausmas
J. Kaszasne teigė, kad šiuo metu senoji kultūra Vengrijoje išgyvena atgimimą: „Jauni žmonės vis aktyviau domisi mūsų senosios kultūros tradicijomis, senaisiais papročiais. Tiesa, tai pateikiama dažnai teatralizuotai, populiariai ir kartais net paviršutiniškai. Rimtai dirbančių tradicijų pažinimo ir gaivinimo darbą tikrai nėra daug.“
„Džiugu, kad lietuviai turi stiprų nacionalinio sąmoningumo jausmą, jie nori pažinti ir suprasti savo senąją kultūrą ir atvykus į šalį tas tikrai matyti. Prieš dvejus metus viešint Kernavėje teko matyti vaikštinėjant jūsų ministrą pirmininką. Man buvo keista, o kartu ir džiugu, kad tokio aukšto rango politikas randa laiko pabūti su žmonėmis tokiose renginiuose, vargu, ar taip galėtų nutikti Vengrijoje“, - kalbėjo moteris.