Kelerius metus sugyventinio italo namuose uždaryta laikyta, du vaikus pagimdžiusi ir nuolatinį smurtą kentusi jauna panevėžietė pergudravo gyvenimo draugą ir paspruko į tėvynę. Tačiau karšto būdo užsienietis prieš Naujuosius nusprendė ją susigrąžinti. Kokie italo nuotykiai Panevėžyje jį atvedė į teismą?
Mėnesiui atsidūrė už grotų
Lietuvoje kelti prieš moterį ranką draudžiama ir už tai baudžiama. Tokią pamoką atvykęs pasisvečiuoti į Lietuvą gavo 35 metų italas Džianlukas Čedras.
Prieš pat didžiąsias šventes į Panevėžį iš saulėtosios Pietų Italijos automobiliu atvažiavęs vyras Naujuosius sutiko areštinėje ir iki šiol nemato laisvės.
Atvykęs aplankyti savo buvusios gyvenimo draugės 28 metų Karolinos (vardas pakeistas) ir juodviejų mažamečių vaikų, italas moteriai ėmė įrodinėti savo jausmus kaip, matyt, buvo įpratęs gimtinėje – smurtu.
Norėdamas įtikinti Karoliną grįžti į Italiją, ją smaugė vaikų akivaizdoje, nubėgęs į virtuvę pasigriebė peilį. Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu namuose daugiau nieko nebūtų buvę. Karolinos riksmą išgirdęs jos brolis iškvietė policininkus, jie smurtautojui uždėjo antrankius ir išsivežė.
Beveik mėnesį už grotų praleidęs Dž. Čedras vakar buvo atvestas į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Užsieniečiui teks atsakyti už fizinio skausmo sukėlimą ir nedidelį savo draugės sveikatos sutrikdymą.
„Čia vien moterys, vien moterys, aplink mane labai daug moterų!“ – dėl lyties suabejojęs teismo nešališkumu, emocingai sušuko italas. Tačiau jis nepaprašė nušalinti nei teisėjos, nei prokurorės, nei jam valstybės skirtos advokatės.
Per italų kalbos vertėją su teismu bendravęs kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė skriaudęs savo vaikų motiną, bet teisme persigalvojo ir pripažino prieš moterį kėlęs ranką. Tiesa, jo nuomone, tai, ką darė Karolinai, tebuvo rankų padėjimas ant kaklo, bet ne smaugimas.
Italas tvirtino dėl mylimosios ir juodviejų vaikų pasiryžęs viskam: atsėdėti kelerius metus kalėjime, išvažiuoti į Italiją ir leisti jiems ramiai gyventi čia.
Karolina linkusi dovanoti skriaudėjui, kad tik šis paliktų ją ir vaikus ramybėje. Prokurorė teismo prašo kaltinamajam skirti 50 parų arešto, įpareigoti nesiartinti prie buvusios draugės iki tol, kol bus teisme išspręsti klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, lankymo.
Jauna moteris bijo, kad ją skambučiais atakuojanti buvusiojo šeima jos gyvenimą pavers košmaru, jei Džianlukas liks už grotų.
Mylimąją buvo pavertęs belaisve
Karolina su Dž. Čedru Italijoje pragyveno daugiau kaip penkerius metus. Susilaukė dviejų vaikų – sūnaus, kuriam dabar ketveri, ir dukters, jai prieš mėnesį sukako dveji.
Karolina ir Džianlukas nesusituokė, nes jis oficialiai nebuvo išsiskyręs su žmona. Pasak moters, Italijoje skyrybų procesas labai ilgas. Sutuoktiniai ne vienerius metus privalo pagyventi atskirai ir tik paskui gali pradėti skyrybų bylą. Tą jau buvo padarę D. Čedras ir jo žmona.
Karolina Italijoje niekur nedirbo, ją ir vaikus visiškai išlaikė vyras. Teisme moteris pasakojo, kad buvęs mylimasis draudė jai ne tik dirbti, bet ir išeiti į gatvę, bendrauti su kitais žmonėmis.
Jis stengėsi pats nupirkti maisto šeimai arba prašydavo savo artimųjų, kad tik Karolinai netektų iškelti kojos iš namų. Dž. Čedras ryte kažkur išeidavo, o vėlai vakare grįždavo. Panevėžietė gerai nežino, kuo vertėsi buvęs sugyventinis. Jis pats teismui sakė, kad yra verslininkas, užsiima žvejyba.
Italas ir lietuvė dažnai keitė gyvenamąją vietą. Pastaruoju metu jie gyveno Kalabrijos regione.
Pasak jaunos moters, jų šeima neskurdo – valgio, drabužių pakako, tačiau turtuose nesimaudė.
Dž. Čedras teisme neneigė, kad ribojo savo moters laisvę. Jis tikino draudęs mylimajai išeiti vienai iš namų dėl to, kad baiminosi dėl jos saugumo.
Pasak italo, Karoliną galėjo nuskriausti jo žmonos aplinkos žmonės. Kaltinamasis leido suprasti, kad apskritai Pietų Italijoje nepriimta, jog jaunos merginos ir moterys vaikštinėtų vienos kur panorėjusios. Karolina teigė, kad Italijoje ne vienerius metus kentė Dž. Čedro psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau pagalbos į teisėsaugą nesikreipė.
Laisvai itališkai kalbanti moteris svetimoje šalyje jautėsi labai vieniša, neturėjo kas ją palaiko, tad paprasčiausiai nedrįso apginti savo teisių.
„Esu girdėjusi, kad Italijos įstatymai gina moterį nuo smurto, bet buvau taip palūžusi, visiškai nuo jo priklausoma, kad nedrįsau kreiptis į policiją“, – kalbėjo ji.
Dž. Čedro motina neoficialią marčią ramino, sakydama, kad visų moterų tokia dalia.
Italas teigė Karolinos nemušęs ir psichologiškai neterorizavęs.
„Kodėl tu neturi drąsos prisipažinti, kad smurtavai prieš mane Italijoje?“ – teisme paklausė ji savo vaikų tėvo.
„Aš tave myliu labiau nei tu mane“, – nuo atsakymo išsisuko šis.
Sukūrė pabėgimo planą
Praėjusių metų rugsėjį Karolina po ilgų derybų pagaliau išprašė Dž. Čedro nupirkti jai ir vaikams bilietus į Lietuvą. Moteris sugyventiniui sakė pasiilgusi gimtinės, artimųjų, tad norinti paviešėti Lietuvoje.
Iš tiesų ji buvo apsisprendusi visam laikui grįžti į gimtinę. Tačiau apie tai Džianlukui net nedrįso užsiminti, bijodama užsitraukti jo rūstybę.
Panevėžyje Karolina su vaikais apsistojo savo tėvų bute, kuriame dar gyvena jos jaunesnis brolis.
Moteris pradėjo leisti sūnų į vaikų darželį. Dž. Čedras jai buvo davęs šiek tiek pinigų atostogoms Lietuvoje, iš kurių ji su vaikais vertėsi.
Buvęs gyvenimo draugas jai kartkartėmis paskambindavo, pasiteiraudavo, kaip sekasi vaikams. Tačiau praėjusių metų gruodžio 22-osios rytą italas, iš anksto neperspėjęs, išdygo prie jos tėvų buto durų.
Dž. Čedras teismui sakė norėjęs mylimajai padaryti siurprizą, todėl atvyko nepaskambinęs. Jis troško pasimatyti su vaikais, pasveikinti dukrelę gimtadienio proga, atšvęsti šventes.
Porą dienų šeima kartu praleido be barnių, apsilankė prekybos ir pramogų centre.
Gruodžio 22-osios vakarą tarp Dž. Čedro ir Karolinos kilo konfliktas. Italas pradėjo reikalauti, kad ji su vaikais grįžtų į Italiją, ištraukė lagaminą, pradėjo krauti vaikų drabužius, reikalavo jam duoti jų pasus.
Karolina atsisakė paklusti. Tada Dž. Čedras pripuolė prie jos, parvertė ant žemės ir ėmė smaugti.
Moteris sakė, kad vienu metu buvo praradusi sąmonę, todėl negalėjo šauktis gretimame kambaryje miegančio brolio pagalbos.
„Vaikai viską matė. Jie sėdėjo ant lovos, o aš buvau parversta ir smaugiama šalia jos. Sūnus ir dukra labai verkė“, – kalbėjo ji. Trumpam moterį iš savo gniaužtų paleidęs Dž. Čedras nubėgo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Tai pamačiusi Karolina ėmė rėkti ir šauktis į pagalbą brolį. Pastarajam išpuolus į koridorių, italas padėjo peilį.
Vaikinui sesuo liepė kviesti policiją. Pati to padaryti moteris negalėjo, nes Dž. Čedras, kaip ji teigė teisme, buvo iš jos atėmęs telefoną. Atvykusi policija smurtautoją išsivežė.
Italo atgaila netiki
Ikiteisminio tyrimo metu Dž. Čedras atkakliai neigė kėlęs ranką prieš Karoliną. Italas aiškino, kad parvertęs ant žemės ją mėgino bučiuoti.
Tačiau teisme jis savo kaltę pripažino iš dalies. Pasak italo, draugę jis parvertė, užgulė, uždėjo rankas jai ant kaklo, bet nesmaugė. Paklaustas, kodėl taip elgėsi, tvirtino, kad susinervino, jog nieko neatsako į jo reikalavimą parodyti vaikų pasus.
„Jis vis kėlė balsą ir vis labiau siuto. Aš žinojau, kuo man tai gali baigtis. Tokiais atvejais iš baimės nieko negaliu pasakyti“, – paaiškino Karolina, kodėl buvo praradusi amą.
Dž. Čedrui ginti valstybės skirta advokatė Regina Butnevičienė sakė, kad jos ginamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė dėl to, kad neišmano Lietuvos įstatymų. Esą italas galvojo, kad jei prisipažins, bus ilgam įkištas į kalėjimą.
R. Butnevičienė į elektroninį paštą yra gavusi laišką iš kažkokio italo. Jis prisistatė Dž. Čedro šeimos advokatu ir siūlė bendradarbiauti. Advokatė atsisakė, motyvuodama, kad tai prieštarautų įstatymams.
Dž. Čedras teisme atsiprašė Karolinos, teigė, kad gailisi. Teisiamasis tikino, kad mylimos moters ir vaikų labui pasiryžęs susitaikyti su tuo, kad jie gyvens Lietuvoje. Jis esą tik norįs bendrauti su vaikais.
Dž. Čedras prisiekinėjo tebemylintis Karoliną ir neprarandantis vilties, kad moteris kada nors grįš pas jį.
Karolina sakė netikinti savo vaikų tėvo atgaila, bet jam pasiryžusi dovanoti, jei šis išvyks iš Lietuvos ir paliks ją ramybėje. „Žinau, kad amžiams jo neatsikratysiu. Yra bendri vaikai. Mums dar teks susitikti teisme dėl jų išlaikymo ir lankymo. Dabar noriu tik vieno – kad greičiau baigtųsi tas košmaras“, – kalbėjo ji.
Jauna moteris teisme atrodė labai sutrikusi, išsigandusi ir palaužta. Ji nepasinaudojo teise pareikšti ieškinį italui moralinei žalai atlyginti.
Dž.Čedro atgaila neįtikino ir prokurorės, ji paprašė teismo italą dar kuriam laikui palikti už grotų.
Inga SMALSKIENĖ
