Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) perspėja, kad porą mėnesių galiojančios įstatymo pataisos, kurioms pritarė Seimas - Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, - yra neaiškios ir nekonkrečios.
Tikimasi, kad Vyriausybei iki metų pabaigos pavyks priimti nutarimą, numatantį, kaip visos valstybės institucijos privalės skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. VDAI nuomone, viešai turėtų būti pateikiama tik atlyginimų skalė,ir pagal ją rodomas vienos ar kitos įstaigos darbuotojų algų dydis. Kita vertus, visuomenei turi būti prieinama informacija ne tik apie visų aukščiausių valstybės pareigūnų bei politikų atlyginimus, bet ir kitas jų gaunamas pajamas.
Kad lengviau būtų apsispręsti, VDAI domėjosi, kokia šiuo klausimu yra kitų šalių patirtis. Atsakymų sulaukta iš 12 Europos Sąjungos valstybių duomenų apsaugos priežiūros institucijų.
Optimaliausia - skalė.
Pasak VDAI vadovo Algirdo Kunčino, ES šalių patirtis labai skirtinga. „Duomenis apie atlyginimus labiau viešina naujosios ES narės, kur kas atsargesnės senosios demokratijos valstybės“, - sakė A.Kunčinas. VDAI nuomone, informacija apie atlyginimus turi būti skelbiama apibendrinta, o ne nurodant konkretaus žmogaus algą.
A.Kunčinas apgailestavo, kad Seimas vasarą kiek paskubėjo priimti pataisas ir nepagalvojo apie konkrečius dalykus. „Dabar niekas negali paaiškinti, ką reiškia sąvoka „informacija apie darbo užmokestį“. Turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, kas turi būti viešai pateikiama“, - sakė inspekcijos vadovas. Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame bus numatyta, kokiu būdu visos valstybės institucijos privalės skelbti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį.
„Kuo aukščiau valstybės valdymo hierarchijoje yra žmogus, tuo daugiau turėtų būti ir informacijos apie jo gaunamą atlyginimą. Prezidento, Seimo narių, ministrų ir kitų politikų turi būti skelbiamas ne tik atlyginimas, bet ir visos jų gaunamos papildomos pajamos. Taip yra visoje Europoje“, - sakė A.Kunčinas.
Teko paplušėti
Rugpjūčio 1-ąją įsigaliojusios Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų įstatymo pataisos sudaro sąlygas netrukdomai gauti informaciją apie valstybės kontroliuojamų institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymas, sukėlęs didelį žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą, nepridėjo malonumo ministerijų ir kitų įstaigų klerkams. Jau pirmąją teisės akto įsigaliojimo dieną juos užplūdo prašymai informuoti apie vienų ar kitų valstybės tarnautojų atlyginimų dydį. Ne itin noriai atsakydami interesantams valdininkai akcentavo, kad šiuos fizinio asmens duomenis, kaip privačią informaciją, saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Tad bet kuriuo atveju sutikimą skelbti privačią informaciją (darbo užmokestį) turi duoti pats asmuo, su kuriuo ta informacija susijusi.
Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą ir priemokos už kvalifikacinę klasę.
Šalių patirtis skirtinga
Airijos duomenų apsaugos priežiūros institucijos duomenimis, gavus prašymą dėl informacijos apie valstybės tarnautojų atlyginimus, pateikiama tiktai atlyginimų skalė, nebent valstybės tarnautojas sutinka atskleisti detales apie jo atlyginimą. Bulgarijoje aukšti pareigūnai privalo viešai deklaruoti savo nuosavybę, išlaidas, pajamas, pinigines lėšas, finansinius įsipareigojimus ir t. t. Informacija apie valstybės tarnautojų pajamas, premijas, pagyrimus ir apdovanojimus gali būti pateikiama tretiesiems asmenims tiktai gavus rašytinį valstybės tarnautojo sutikimą.
Čekijos duomenų apsaugos priežiūros institucija apskritai neleidžia atskleisti informacijos apie konkretų valstybės tarnautojo atlyginimą. Jungtinėje Karalystėje dažniausiai yra atskleidžiamos tiktai atlyginimų ribos. Latvijoje ši informacija yra viešai prieinama, ją gauti gali kiekvienas interesantas.
Nyderlandų duomenų apsaugos institucijos nuomonė atlyginimų klausimu yra labai santūri: iš esmės ši informacija nėra vieša. Institucijų vadovai privalo paskelbti savo atlyginimus, jei jų atlyginimo dydis viršija ministro pirmininko atlyginimą. Šie duomenys pateikiami kasmetiniame leidinyje arba interneto svetainėje.
Švedijoje informacija apie atlyginimus teikiama be jokių suvaržymų, duomenų subjekto sutikimas nereikalingas. Vadovaujantis Federaliniu informacijos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešos informacijos gavimą, Vokietijoje gauti informacijos apie konkretaus valstybės ar savivaldybių darbuotojo atlyginimą neįmanoma. Ši informacija laikoma konfidencialia ir viešai neprieinama.
Raimonda Ramelienė
