Virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, ekspertai jau yra įspėję, jog kai kurie žmonės susidarė klaidingą įsivaizdavimą, kad jei jau žmogus bus pasiskiepijęs, tai vos ne įgis imunitetą visam gyvenimui ir nebeplatins ligos.
„Tam, kad šiandien būtų galima atsakyti, kiek sumažėja viruso platinimo efektyvumas – tiek laiko, tiek jo kiekio išskyrimo prasme – dar stokojama duomenų.
Tikimasi, kad pasiskiepijęs ar persirgęs žmogus, jei vėl susidurs su virusu, tai jį platins ir užkrėtinės žmones daug trumpiau. Bet kiek tiksliai, sunku pasakyti“, – aiškino jis.
Nuims krūvį sveikatos sektoriui
Anot pašnekovo, viena aišku, jog kai buvo kalbama apie vakcinos efektyvumą, kad jis siekia 90 ar daugiau procentų, mintis buvo ta, kad pasiskiepiję asmenys tiek procentų mažiau susirgo kliniškai išreikšta ligos forma.
„Taip pat – tiek procentų mažiau mirė lyginant su tais, kurie buvo kontrolinėje grupėje ir nepasiskiepiję. Taigi visiems aišku, kad kuo didesnė žmonių dalis bus paskiepyta, nebus tokio didelio krūvio sveikatos priežiūros sistemai, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taigi taip bus išsaugotos gyvybės, darbo vietos, lovos ligoninėje, kitų paslaugų prieinamumas“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Patikrinti tyrimu būtų sudėtinga
VU Gyvybės mokslų centro imunologės, profesorės Aurelijos Žvirblienės pastebėjimu, klausimas dėl galimybės perduoti virusą pasiskiepijus išlieka ir po klinikinių tyrimų.
„Problema, kad tą patikrinti praktiškai būtų labai sunku. Tai reikštų, kad tuos paskiepytus žmones reiktų nuolat testuoti, tirti, ar jie turi virusą. Taip pat aiškintis, ar tas virusas yra infektyvus. Kaip žinia, PGR testas kartais rodo esantį viruso RNR, bet žmogus išties nėra užkrečiamas“, – sakė ji.
Mokslininkės manymu, situaciją kada nors artimiausiu metu nebent leistų įvertinti realaus pasaulio duomenys.
„Tą būtų galima padaryti aiškinantis, kiek nuo paskiepytų žmonių virusui plintant aplinkoje buvo užsikrėtusiųjų. Tačiau svarbu suvokti, kad net esant teigiamam PGR testui, žmonės vis tiek gali būti neužkrečiami, nes imuninė sistema geba tą virusą sudoroti, tad virusas į aplinką nėra išskiriamas“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Profesorė teigė abejojanti, ar artimiausiu metu dėl to turėsime aiškių duomenų, o situacija galėtų išaiškėti nebent po kelių mėnesių.
„Kaip bebūtų, asmeniškai aš netikiu, kad visi paskiepyti žmonės būtų viruso nešiotojais. Vienas kitas toks gali būti, bet neturėtų taip būti, kad pasiskiepiję ar persirgę asmenys tą virusą platintų“, – pridūrė A. Žvirblienė.
Neapsaugos nuo užsikrėtimo kita atmaina?
Be kita ko, S. Čaplinskas priminė, kad jau yra laboratoriškai registruoti pakartotinio užsikrėtimo atvejai, kai ligą sukėlė kito štamo virusas.
„Genų sekos metodu buvo nustatyta, kad ne tas pats virusas reaktyvavosi, o užsikrėsta kita jo atmaina. Tai, viena vertus, kelia nerimą, kita vertus, tai atitinka visiems koronavirusams būdingą dėsnį.
Nes ir nuo kitų koronavirusų – SARS, MERS, kurie sukelia peršalimo ligas, lygiai taip pat susiformuoja imunitetas. Jis su laiku silpsta, tačiau tikimasi, kad imuninių ląstelių atmintis lieka ir kitą kartą žmogus, susidūręs su virusu, sirgs lengviau“.
Tos pačios rekomendacijos
Pašnekovas kartu priminė, kad kol kas stokojant aiškumo, kiek pasiskiepiję asmenys galėtų platinti virusą, tokiems asmenims galioja tokios pačios bendros rekomendacijos ir nemedicininės priemonės.
Todėl tiek kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis išliktų socialinio bendravimo norma.
„Kitas dalykas, ką jau seniai pavasarį kalbėjau apie COVID-19 pasus, prie dabar einama ir, neabejoju, kad bus prieita. Tai tie žmonės, kurie, aišku, kad persirgo ar pasiskiepijo, yra saugesni, gali teikti kažkokias paslaugas. Galbūt atitinkamai galima suformuoti ir darbuotojų srautus“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad mokslininkai dar stokoja aiškumo, kiek gi laiko tiek persirgus COVID-19, tiek gavus vakciną išlieka imunitetas. Todėl, aišku viena, kad kol kas tokie žmonės nebus visiškai laisvi nuo infekcijos prevencijos priemonių.
