P. Gražulis „Facebook“ paskyroje nurodė, kad galimai pažeisti du KET punktai, o juodais dažais purškę asmenys neva laikydamiesi KET tvarkos pašalino kliūtį nuo kelio.
Gražulis įtaria KET pažeidimus, kreipėsi į policiją
Pagal KET III skyriaus „Bendrųjų eismo dalyvių pareigos“ 8 punktą, perėją riboti turi specialus horizontalusis ženklinimas. To paties skyriaus 10 punktas nurodo, kad eismo dalyviai negali savavališkai gadinti kelio.
Tačiau perėja papuošta dar 2018 metais, o praėjusį penktadienį atnaujinta su Vilniaus miesto savivaldybės žinia.
P. Gražulio teigimu, eismo dalyviai, juodai uždažę perėją, veikė pagal KET III skyriaus 11 punktą, kuriame nurodyta, kad pastebėjus kliūtį kelyje privaloma ją pašalinti.
„Teisingi žmonės tą pažeidimą kaipmat „užgesino“, ne vietoje atsidūrusią ir eismą trikdančią LGBT vėliavą uždažė natūralia asfalto spalva vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklėmis“, – socialiniame tinkle rašė parlamentaras.
Šiuo klausimu Seimo narys kreipėsi į policiją – prašė ištirti galimai įvykdytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus Vilniuje, Pylimo gatvėje.
Spalvota perėja primena rombus Kauno gatvėse
Saugaus eismo ekspertui Dariui Kanapinskui ši situacija primena 2018 m. kilusią viešą diskusiją dėl Kauno gatvėse ant kelio nubraižytų rombų.
„Lygiai ta pati diskusija, kaip ir Kaune prieš keletą metų, kai buvo pažymėti ant kelio rombai. Vieniems vairuotojams jie kėlė pagrindinio kelio iliuziją. Kitų atkreipė dėmesį. Bet tai nėra reglamentuota“, – portalui tv3.lt sakė D. Kanapinskas.
Tuo metu buvo kalbama, kad toks ženklinimas klaidina vairuotojus, o Susisiekimo ministerija skatino Kauno miestą tokio žymėjimo atsisakyti.
„Dabar su pėsčiųjų perėja lygiai tas pats. Taisyklėse labai aiškiai reglamentuota, kokios turi būti pėsčiųjų perėjos“, – minėjo D. Kanapinskas.
Saugaus eismo mokytojas sakė, kad jei važiuotų Pylimo gatve, spalvotas ženklinimas atkreiptų jo, kaip vairuotojo, dėmesį. „Bet kaip man suprasti vien iš ženklinimo, kad tai yra pėsčiųjų perėja? Mažų mažiausiai nebūčiau tuo tikras“, – svarstė D. Kanapinskas.
Pasak jo, neatidus vairuotojas, nepastebėjęs pėsčiųjų perėją indikuojančio kelio ženklo, galėtų sukelti itin rimtų pasekmių.
Specialistas abejojo, ar verta pėsčiųjų perėjas žymėti kitaip, negu nurodo KET. „Tai yra padidinto pavojingumo zona. Pėsčiųjų perėja turbūt ir turėtų likti pėsčiųjų perėja“, – įžvalgomis dalijosi saugaus eismo ekspertas.
Ar savivaldybė gali duoti leidimą ženklinti perėją kitaip?
D. Kanapinskas negalėjo atsakyti, ar savivaldybė turi teisę duoti leidimą, susijusį su perėjos ženklinimu, kurį nustato KET.
Pasak eksperto, Kelių eismo taisykles tvirtina Vyriausybė, o Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius atsakingas už šių teisės aktų kūrimą.
„Viršiausias yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą koreguojamos arba rašomos Kelių eismo taisyklės. Tai yra du dokumentai, kurie yra neatsiejami“, – aiškino D. Kanapinskas.
Jis sakė paprasčiausiai nežinantis, ar savivaldybė galėjo išduoti leidimą dažyti perėją spalvotai pagal poįstatyminius aktus.
„Kaune lygiai tokia pati diskusija buvo: savivaldybė kaip ir pritarė, bet taip rimo, nurimo viskas ir tuo pasibaigė. Čia gal irgi bus taip pat“, – mąstė saugaus eismo ekspertas.
Pasak jo, po vykusio „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ visuomenė į šiuos klausimus audringai reaguoja.
Dėl neįprasto ženklinimo gali kilti painiava
Pasak eksperto, spalvotas perėjos ženklinimas gali klaidinti ir užsieniečius. „Atvažiavę pas mus pažiūrėtų, pamatytų kažką spalvota ant kelio. Kiltų labai daug klausimų: kas tai yra? Ar tai pėsčiųjų perėja, ar tai kas kita?“– teigė D. Kanapinskas.
Jis pats sakė kiekvieną kartą prieš vykdamas į užsienį pasidomintis, kokie yra eismo ypatumai toje valstybėje. „O čia apie tokį ypatumą, tai abejoju, ar kažkur rastume (informacijos – aut. past)“, – samprotavo jis.
D. Kanapinskas kiek skeptiškai vertina neįprastą perėjos ženklinimą: „Kelių eismo taisyklės turi griežtai būti tokios, kad mes, lietuviai, taip pat Lenkijos, Vokietijos ar dar kitų valstybių piliečiai suprastume, kad tai yra pėsčiųjų perėja. Kad mums nereikėtų klausinėti, kas čia per daiktas.“
Eksperto nuomone, eismo dalyvius gali klaidinti ši netradiciškai pažymėta perėja. „Nelabai galėtų būti, kad toje pačioje valstybėje atskiri miestai pradėtų ženklinti atskirai savo gatves. Mažų mažiausiai kiltų chaosas“, – komentavo jis.
Ar šios perėjos gadinimas pažeidžia KET, spręs policija
Paklaustas, ar purkšdami perėją juodais dažais konkretūs asmenys pažeidė KET reikalavimus, D. Kanapinskas atsakė, kad šį klausimą gali spręsti nebent policija.
„Jeigu kas pačią pėsčiųjų perėją reglamentuotą (pagal KET – aut. past.) užpurkštų, tai būtų smulkus chuliganizmas ar vandalizmas. Taisyklėse labai aiškiai parašyta, kad draudžiama gadinti kelio ženklus, ženklinimą“, – nurodė pašnekovas.
Šiuo atveju, kai pati Vilniaus miesto savivaldybė davė leidimą perėją padaryti spalvotą, ekspertas teigė nežinantis, ar tokios perėjos gadinimas pažeidžia KET.
„Čia aišku, žmonių saviraiška, bet iš Kelių eismo taisyklių pusės negalėčiau pakomentuoti. Apie tikrą pėsčiųjų perėją galėčiau. O čia, na, aš ją vadinčiau netikra pėsčiųjų perėja“, – aiškino D. Kanapinskas.
Policija teiseną pradėjo ir be Gražulio prašymų
Antradienį Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba pradėjo dvi administracines teisenas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str.). Viena administracinė teisena – už važiuojamosios kelio dalies išdažymą įvairiaspalviais dažais, kita – už važiuojamosios kelio dalies išdažymą juodais dažais.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalui tv3.lt komentavo, kad administracinės teisenos pradėtos ne pagal P. Gražulio prašymą, o įstatymų numatyta tvarka.
„Teisenos metu visas aplinkybes išsiaiškinsime. Mes apskritai norime plačiau truputį pasižiūrėti, išsiaiškinti, ar gali būti kažkokie žymėjimai ant gatvių, nes tų žymėjimų yra įvairių“, – pasakojo R. Matonis.
Jo teigimu, tyrimo metu gali būti pateikti pasiūlymai institucijoms, kad nustatytų perėjų žymėjimo tvarką. „Gal pavyks ir kažkokį naują reglamentavimą nustatyti po šito tyrimo. Kad nebūtų taip: kas ką nori, sugalvoja, tas tą paišo“, – sakė policijos atstovas.
