Žiniasklaida yra tokia, kokios nusipelnė ją vartojanti visuomenė. Tai yra laisvosios rinkos verslo ir demokratijos rezultatas. Tad lietuviška ketvirtoji valdžia gyvena pagal tokius pat principus, kaip ir kitos trys.
Skirtumas tik tas, kad pasitikėjimas pirmomis trimis yra menkesnis (jei ne visai menkas) ir ketvirtoji valdžia gali tuo pasinaudoti. Nepaisant menkesnės, palyginti su Vakarų demokratine spauda, informacijos kokybės, lietuviška žiniasklaida pasitikima dvigubai labiau negu Vakaruose.
Tad kokia ta visuomenė, kurią tenkina esama laikraščių ir komercinės televizijos informacija? Kokie yra skaitytojai, kuriems vietoj analizės ir “abiejų pusių” išklausymo prievolė yra kokybės ženklas? Kiti sociologiniai tyrimai leidžia sugretinti štai tokius visuomenės bruožus: tik dvidešimt nuošimčių lietuvių tiki, kad jie asmeniškai atsakingi už savo gyvenimus, kiti 80 procentų dėl viso savo likimo kaltina valdžias ir elitą. Blogas elitas ir vagiančios valdžios - tai yra geistinas kasdienio laikraščių skaitytojo penas. Niekas geriau už blogą valdžią nepateisina savojo apsileidimo ir impotencijos. Tas pats pasimėgavimo jausmas kyla iš informacijos arba, tiksliau - “skandalų”, susijusių su labiau prakutusiais bendruomenės nariais. Visi turtingi ir prasimušėliai yra blogi...
Kiek pati žiniasklaidos “esteblišmento” viršūnė tai reflektuoja? Pirma, ji jaučiasi saugi nuo pačios žiniasklaidos komercinio rūpesčio. Nors skaitytojas “vartoja” turtingus buities vaizdus, kaip blogiečių buveinės įrodymus, bet niekas nefotografuoja V. Tomkaus ar G. Vainausko buities vaizdų, neskaičiuoja jų turto ir nevarto turto deklaracijų... Kita vertus, minios skoniui priversti pataikauti rimtesni žurnalistai jaučia didėjantį profesinį diskomfortą, spausdindami eilinį užsakytą “skandalą”. Jie tikrai jaustųsi geriau, jei analitinių straipsnių kupiną žurnalą skaitytų minia ir duotų pelną, tačiau tai tik svajonė.
Vienintelis klausimas, kuris gali būti keliamas - tai pilietinės atsakomybės ir moralinio imperatyvo klausimas. Savo lopšyje žiniasklaidos teoretikai galvojo, kaip padaryti visuomenę tobulesnę. Turgaus spauda - kaip patenkinti skaitytoją. Tendencija akivaizdi: tiražai mažėja ir vis daugiau kritiškai mąstančių žmonių nebeskaito lietuviškos spaudos ir nebežiūri lietuviškos TV. Ačiū Dievui, yra internetas. Jei jo vartotojų skaičius dvigubėtų bent kas keleri metai - tai po 5-8 m. sulauktume ir kitokios spaudos.
