Atrodo, kad smarkiai įsuktas ir keletą gyvybių pasiglemžęs Kauno pedofilijos skandalas blėsta. Akivaizdžiai mažėja ir žmonių, trokštančių išsiaiškinti tikrąją šios plačiausiai pastarojo meto žiniasklaidoje nušviestos istorijos tiesą.
Anksčiau naujienų portaluose ar spausdintuose leidiniuose pasirodžiusi bent trumpa žinutė, pasakojanti apie intriguojančius pagrindinių pedofilijos skandalo herojų – velionio Drąsiaus Kedžio ir jo sesers buvusios Kauno teisėjos, dabartinės Seimo narės Neringos Venckienės – gyvenimo faktus, sutraukdavo tūkstančius skaitytojų ir komentatorių. Šiandien žmonės pamažu atsiriboja nuo šios prieš daugiau kaip ketverius metus už Kauno esančiame Garliavos miestelyje, Klonio gatvėje, prasidėjusios dramatiškos istorijos.
Kas norėjo, kad jis mirtų?
Sklinda kalbos, kad jau kartą teisinės neliečiamybės netekusi, o prieš kelias savaites kartu su kitais 138 naujos kadencijos Seimo nariais prisiekusi ir vėl teisinį imunitetą įgijusi N. Venckienė artimiausiu metu vėl gali susidurti su šiuo galvos skausmu.
Buvusi Kauno apygardos teismo teisėja vis dar įtariama trukdžiusi antstolio veiklai, nepagarba teismui ir teismo sprendimo nevykdymu per gegužę vykusią mergaitės paėmimo operacija Kedžių namuose.
Jau kurį laiką ant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų stalo guli pedofilija apkaltinto ir 2009-ųjų spalio 5-osios rytą prie savo namų sušaudyto Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmananavičiaus artimųjų – 92 metų motinos ir keturių seserų – prašymu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl N. Venckienės ir kai kurių jos giminaičių paskleisto šmeižto viešojoje erdvėje medžiaga.
„J. Furmanavičiaus artimieji kreipėsi į prokuratūrą dėl jų giminaičio šmeižto. Šie pasisakymai ne kartą buvo paskelbti televizijos laidoje „Akistata“. J. Furmanavičiaus giminės mums pateikė kelis N. Venckienės teiginius. Šis ikiteisminis tyrimas nėra paprastas, todėl byla greitu metu teismo nepasieks. Juk reikia sprendimų ir iš tam tikrų instancijų.
Paskutinius duomenis J. Furmanavičiaus artimieji pateikė šių metų spalio 11 dieną“, – „Balsas.lt savaitei” sakė šmeižto atvejį nužudyto teisėjo atžvilgiu narpliojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.
Gerai informuotų redakcijos šaltinių teigimu, nužudyto J. Furmanavičiaus artimieji ketina kreiptis ir dėl dar vieno sunkaus kaltinimo N. Venckienei – sukurstymo nužudyti praeityje žinomą buvusį Kauno teisėją. Kalbama, kad J. Furmanavičius dėl nežinomų priežasčių galėjo būti pritemptas prie šios visuomenę įaudrinusios istorijos. Iki šiol nerasta tvirtų įrodymų, kad aukšto lygio teisininkas galėjo dalyvauti neva pedofilų išniekintos mažametės D. Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrelės tariamose orgijose.
Skandalas grimzta į užmarštį
Kad pedofilijos skandalas galėjo būti kieno nors tikslingai išgalvotas pramanas, jau pamažu aiškėja ir teismuose: praėjusią savaitę Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme paskelbta, kad nebuvo jokios pedofilijos, o mažametės tvirkinimu kaltintas kaunietis verslininkas Andrius Ūsas turi būti reabilituotas po mirties.
Šio vyro mirtis priminė mistinio trilerio siužetą – 2010-ųjų birželį važiuodamas keturračiu jis nulėkė nuo kelio, įvažiavo į nedidelę atokaus kaimelio balą ir joje prigėrė.
Prokuroro Egidijaus Motiejūno teigimu, A. Ūsas nepadarė nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas. Sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras pareiškė, kad remtis vien galbūt seksualinę prievartą patyrusios D. Kedžio dukters liudijimais būtų netikslu, nes jie nėra patikimi, o kitų, įrodančių A. Ūso kaltę, lyg ir nėra. J. Furmanavičiaus artimuosius stebina, kaip buvusi teisėja, Kauno žudynių išvakarėse parengusi prašymus pradėti ikiteisminius tyrimus ir nušalinti aukštus pareigūnus, kurie neva neištiria mažametės seksualinio išnaudojimo bei tokiu būdu esą sukėlė visuotinį chaosą, kaskart išlaviruoja ir nesulaukia tinkamos atsakomybės.
Vis dar lieka atviras klausimas, kas iš tiesų buvo labiausiai suinteresuotas apšmeižti ir žiniasklaidos priemonėse eskaluoti nepriekaištingą biografiją darkančius teiginius, o galiausiai paskelbti J. Furmanavičiui mirties nuosprendį.
Ar nekaltai pralietas teisėjo kraujas nesužlugdys ką tik prasidėjusios N. Venckienės politinės karjeros Seime?
Nužudymas – kaip Sicilijoje
47 metų J. Furmanavičiaus žudikas patykojo ramioje Kauno senamiestyje esančioje V. Sladkevičiaus gatvėje. Nuo pagrindinės laikinosios sostinės bažnyčios – Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, kurią mėgsta lankyti miesto gyventojai ir svečiai, ją skiria tik tvora.
Teisėjas 2009-ųjų spalio 5-osios, pirmadienio, rytą maždaug 8 val. 5 min. susiruošė į darbą teisme. Iš uždaro kiemo į gatvę 2006 metų laidos automobiliu „Mercedes-Benz“ išriedėjęs J. Furmanavičius iškart buvo pristabdytas. Tuo metu į jį atsitrenkė baltos spalvos mikroautobusas „Volkswagen Transporter“. Staiga iš jo iššokęs kelininko aprangą vilkintis energingas vyras priėjo prie teisėjo ir paleido pirmuosius šūvius.
Kai J. Furmanavičius pajutęs krūtinėje kulkas pabandė atsikelti, šaulys šovė jam į galvą.
Iš viso į teisėją buvo paleisti 8 šūviai – vienas į galvą, trys į krūtinę ir pilvą, kiti keturi į nugarą ir juosmenį. Ekspertai nustatė, kad J. Furmanavičius nukraujavo.
Pirmąsyk 2010-ųjų birželį Generalinėje prokuratūroje tuomet aukštas pareigas ėjusio prokuroro Algimanto Kliunkos viešai pristatytoje Kauno žudynių chronologijoje paskelbta, kad į J. Furmanavičių šaudė vienas žmogus.
Žudiku prokurorai laiko D. Kedį
Anot pareigūnų, nušovęs J. Furmanavičių D. Kedys buvo įsėdęs į aukos mersedesą, kad patrauktų jį sau nuo kelio. Todėl teisėjo automobilyje rasta nemažai D. Kedžio pėdsakų.
Kaip jau ne kartą skelbta, vėliau D. Kedys iš senamiesčio patraukė į Rokus, kur gyveno L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Po kelių valandų ji buvo rasta negyva ant savo namų slenksčio. Pernai D. Kedžio aplinkoje ne kartą buvęs, o vėliau slaptuoju policijos bendradarbiu tapęs Mindaugas Žalimas, anksčiau dirbęs apsaugininku viename Kauno naktiniame klube, kuriame „tvarką“ prižiūrėjo žinomi laikinosios sostinės policininkai, prieš televizijos kamerą pareiškė, kad tą pačią spalio 5-ąją garliaviškis ketino susidoroti ir su tuometiniu Kauno apygardos teismo pirmininku Albertu Miliniu, vėliau mįslingai mirusiu A. Ūsu bei vienos ryškiausiai mieste dominuojančių Agurkinių nusikalstamos gaujos lyderiu.
Sužlugdyta sūnaus politiko karjera
Atidžiau kruviną pedofilijos skandalą stebintys asmenys jau nuo pirmų savaičių pastebėjo, kad iki šiol nesibaigianti ir keistai supainiota istorija galėjo būti „režisuojama“ Kaune ilgus metus viešpatavusių kriminalinio pasaulio veikėjų. Tų pačių, kurie kadaise patys norėjo patekti į valdžią.
Ne vieną garsią bylą praeityje išnagrinėjęs teisėjas J. Furmanavičius nuolat vaikščiojo skustuvo ašmenimis. 2005-ųjų vasario 21-ąją Kauno Daktarų pažibos Henriko Daktaro sūnui Enrikui Daktarui jis atseikėjo 6 metus nelaisvės.
Jaunas vyras buvo nuteistas už tai, kad su keliais kauniečiais vertėsi padirbtų JAV dolerių ir ekstazio tablečių kontrabanda.
„Balsas.lt savaitė“ turi duomenų, kad 2003 metų vasarį sulaikius E. Daktarą Vilijampolės gaujos vyrai įvairiausiais būdais bandė prieiti ir prie J. Furmanavičiaus, ir prie kitų Kauno apygardos teismo teisėjų. „Kalbos sukosi apie milijoninę sumą. Nė vienas iš teisėjų nesiryžo veltis į derybas ar paimti banditų siūlomus pinigus, nes visi iš anksto buvo perspėti, kad bylą narpliojančius teisėjus atidžiai stebi specialiųjų tarnybų pareigūnai“, – pasakojo Kauno teismų užkulisius neblogai žinantis šaltinis.
Būtent šis teismo sprendimas tuomet Kauno technologijos universitete studijavusiam jaunajam E. Daktarui užkirto kelius siekti tolesnės karjeros. Likus porai mėnesių iki sulaikymo, 2002-ųjų gruodį, skandalingojo Kauno politiko Vytauto Šustausko rinkimų sąraše iš pradžių jis buvo įrašytas dešimtas, bet vėliau stebuklingai perskaičiavus balsuotojų atliktą kiekvieno kandidato reitingavimą E. Daktaras pakilo septyniais laipteliais ir pateko į Kauno tarybą.
Minėtame teismo procese į politiką kaltinamuoju tapusį Henytės sūnų atvedęs skandalingasis V. Šustauskas nė trupučio nesidrovėdamas atsisėsdavo pirmose eilėse šalia H. Daktaro. Tačiau nuosprendžio paskelbimo dieną ubagų karaliumi save vadinantis V. Šustauskas nepasirodė.
Svajojo apie sūnų prezidentą
Iki šiol gerai prisimenu per vieną pirmųjų susitikimų su H. Daktaru, jo vaikystės name Vilijampolėje, J. Naujalio gatvėje, ištartą šio vyro frazę: „Galbūt vieną dieną mano sūnus taps prezidentu, tave galėsime pakviesti dirbti jo atstovu spaudai.“ Tada minėtus žodžius palaikiau juokeliu, tačiau dabar susidaro įspūdis, kad patys aukščiausios valdžios nepasiekę Daktarų atstovai vėliau į ją buvo rimtai nusprendę leisti savo atžalas.
1990 metų pradžioje H. Daktaro giminaitis, nuo 1993-iųjų Kalėdų kažkur pradingęs, ir, buvusių Daktarų veteranų teisme patvirtintais žodžiais, saviškių nužudytas Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, Kauno Vilijampolės mafijos klestėjimo laikais tikėjosi tapti vieninteliu valdovu.
H. Daktaras visada likdavo gerokai intelektualesnio Mongolo šešėlyje.
Skirtingai nei dabartiniai šalies kriminalinio pasaulio autoritetai, anuomet R. Ganusauskas mėgo dalyti interviu ir teigdavo esąs po laiminga žvaigžde gimęs verslininkas. Kartą jis žurnalistams prasitarė sieksiąs, kad jo sūnus Elvis taptų Lietuvos prezidentu.
Tačiau dar būdamas 17 metų Elvis Ganusauskas 1996-ųjų gruodį Aleksote pateko į Kauno centro policijos komisariato pareigūnų rankas – buvo suimtas, kai paėmė 1 tūkst. JAV dolerių išpirką už anksčiau pagrobtą vieno kauniečio automobilį „Volkswagen Golf“. Vėliau Mongoliūkščio pravarde garsėjęs vyras įsivėlė į kitas kriminalines istorijas, neaiškiais tikslais išvyko į Angliją. Deja, net pogrindyje išplėtota tamsia savo veikla jis nesugebėjo pakartoti buvusios tėvo šlovės.
„Įtariu, kad šiuo pedofilijos skandalu pasinaudojo organizuotas nusikalstamas pasaulis. Jo atstovai greičiausiai pasinaudojo ir D. Kedžiu – manipuliavo juo, įteigė tai, kas jiems buvo naudinga“, – taip ne itin seniai duodama interviu laikraščio „Akistata“ korespondentei teigė Marija Milinienė, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko A. Milinio sutuoktinė, gana keistomis aplinkybėmis žuvusio Vaido Milinio motina.
TIK FAKTAI
Kauno žudynių aidas tebeskamba šalies prokuratūroje ir teismuose.
Prieš kelias savaites viename Vilniaus teismų nesėkmingai bandyta atversti buvusių ir dabartinių policijos pareigūnų, kurie neva neužkirto kelio planuojamoms D. Kedžio žudynėms, bylą.
Prieš teismą stojo buvęs ilgametis šalies policijos vadovo pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis, iki šiol Biure dirbantis Nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis ir operatyvininkai Darjušas Sinkevičius bei Vitalijus Vitkovskis.
Šioje byloje kaip liudytojai yra pakviesti buvęs generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis, policijos saugomas informatorius M. Žalimas ir jo istoriją televizijai pateikęs žurnalistas Virginijus Gaivenis.
Teismo posėdžiai vis atidedami, nes kai kurie kaltinamaisiais tapę policininkai niekaip nesusiranda tinkamų gynėjų.
Neseniai Generalinė prokuratūra paskelbė baigusi ikiteisminį tyrimą D. Kedžio draugo Raimundo Ivanausko ir jo draugės Eglės Barauskaitės atžvilgiu dėl kurstymo ir pagalbos D. Kedžiui siekiant nužudyti keturis žmones. Tiesa, D. Kedžiui pavyko įgyvendinti tik pusę pradėto plano.
Prokuratūrai pakanka duomenų, leidžiančių bylą perduoti teismui. Jei teisme bus įrodyta, kad R. Ivanauskas ir jo draugė aktyviai dalyvavo D. Kedžiui ruošiantis žmogžudystėms ir buvo pažadėję padėti jam pasislėpti įvykdžius nusikaltimus, porai grėstų net laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
