Vaistų kainomis mūsų šalis jau lenkia kai kurias turtingas Europos valstybes. Tebelieka neaišku, kokių permainų tikėtis liepos mėnesį, kai vaistams bus galutinai panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.
Parengė veiksmų planą
Kad vaistų rinkoje nėra tvarkos, aiškiai parodė situacija sausį, kai iki 14 proc. buvo padidintas PVM nekompensuojamiesiems vaistams, jie pabrango žymiai daugiau. Dėl netobulos sistemos pa-cientai neretai tampa tiek gydytojų, tiek vaistininkų įkaitais.
Per metus Lietuvoje nuperkama vaistų už beveik 1,6 mlrd. litų. Apie pusę šios sumos padengia valstybė. Skaičiuojama, kad PVM padidėjus nuo 5 iki 19 proc., valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams antrąjį pusmetį padidės 53 mln. litų, o gyventojų - 17 mln. litų.
Praėjusių metų pabaigoje naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė ėmėsi ieškoti kelių, kaip įvesti tvarką vaistų sferoje ir pasiekti, kad tiek valstybei, tiek žmonėms vaistai atpigtų. Net kelis mėnesius SAM buvo rengiamas priemonių, kurios pagerins žmonėms vaistų prieinamumą ir sumažins medikamentų kainas, planas.
SAM siūlo riboti visų vaistų antkainius mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje. Šiuo metu Lietuvoje reguliuojamos tik kompensuojamųjų vaistų kainos. SAM atstovų teigimu, mažmeninėje prekyboje visų vaistų antkainiai reguliuojami 15 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Latvijoje ir Estijoje.
Kitas dalykas - vaistinių taikomos nuolaidos kompensuojamiesiems vaistams reglamentavimas. SAM siūlo riboti kompensuojamųjų vaistų priemokų dengimą ir taip pasiekti, kad vaistų gamintojai neapgaudinėtų valstybės ir nežlugdytų mažųjų vaistinių.
SAM darbo grupės ir medikų nuomonės taip pat išsiskyrė - medikai nepritarė siūlymui, kad receptuose būtų rašomas cheminis vaistų pavadinimas. Toks pakeitimas turėtų suteikti žmogui galimybę pasirinkti ir atimti galimybę medikams bei vaistininkams proteguoti vieną ar kitą gamintoją.
SAM artimiausiomis dienomis šį planą rengiasi patvirtinti.
Be to, sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas buvo pavedęs Farmacijos departamentui prieš liepos 1 d. artėjantį PVM lengvatos kompensuojamiesiems vaistams panaikinimą derėtis su kompensuojamųjų vaistų gamintojais dėl kainų mažinimo. Kaip skelbiama, pavyko susiderėti dėl 264 pavadinimų vaistų kainų sumažinimo. Tačiau dalis kompanijų laikėsi savo pozicijų, nors jų gaminamų vaistų, įtrauktų ir į Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kainos Europoje mažėja. Tokios kompanijos informuotos apie galimybę, jog jų gaminami ar platinami vaistai gali būti neįtraukti į 2009 m. Kompensuojamųjų vaistų kainyną.
Komitetas liepė tobulinti
Balandžio 22 d. SAM kelis mėnesius rengtas priemonių planas buvo pateiktas svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir sulaukė nemažai kritikos. Komitetas konstatavo, kad priemonių planas yra parengtas neatlikus išsamios analizės, jis yra tik kosmetinis ir didelio efekto neduos.
Kaip “Respublikai” teigė komiteto pirmininkas Antanas Matulas, plane daugiausia bandoma daryti įtaką didmenininkų ir mažmenininkų kainoms, tuo tarpu vaistų kainų struktūroje gamintojų kaina sudaro maždaug 90 proc., apie 4 proc. sudaro didmenininkų kaina, ir apie 5-6 proc. - mažmenininkų kaina. Gamintojo kainai parengtame plane visiškai nedaroma įtakos.
“Kyla klausimas, kodėl taip yra - ar dėl to, kad buvo nesuvokta situacija, ar atsirado kažkokie nepriimtini ryšiai? Komiteto pirmininku jau dirbu prie septinto ministro ir kiekvieną kartą pastebiu, kad po kelių mėnesių tie ryšiai pradeda lįsti į viešumą”, - sakė A.Matulas.
Komiteto pirmininkas teigė abejojantis, ar reikėtų riboti antkainį didmeninei ir mažmeninei prekybai. Jeigu būtų nuspręsta įvesti maksimalų antkainį 20 ar 25 proc., tokį antkainį šiuo metu viršija tik iki 15 proc. vaistų - kitų antkainiai žymiai mažesni.
“Įvedus maksimalius antkainius vaistininkai, siekdami neprarasti pelno, sumažins antkainius tiems 15 proc. vaistų, bet padidins vaistams, kurie dabar pigesni. Tad akivaizdu, kad brangs pigesni vaistai, o dėl to nukentės vartotojai, - sakė A.Matulas. - Be to, toks siūlymas labai palankus tinklams, nes mažose vaistinėse apyvarta labai maža ir antkainis šiek tiek didesnis, tad mažosios vaistinės sunyks. Manome, kad ši priemonė duos neigiamą rezultatą”.
Mato galimus kelius
Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta patobulinti parengtą planą, atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto išsakytas pastabas. Pasak A.Matulo, komitetas net pasiūlė keletą priemonių, kurios padėtų mažinti vaistų kainas.
“Pirmiausia - būtina peržiūrėti referentines šalis, pagal kurių vaistų kainas apskaičiuojama bazinės Lietuvoje kompensuojamų vaistų kainos, - sakė komiteto pirmininkas. - Šiuo metu kaina apskaičiuojama pagal šešių referentinių šalių vidurkį, minusuojant 5 proc. Mes siūlome pasirinkti kitą modelį - pasirinkti ne 6 šalis ir ne jų vidutinę kainą, o 10 šalių, ir iš jų - dviejų trijų šalių mažiausią kainą”.
Sveikatos reikalų komitetas taip pat rekomendavo peržiūrėti vaistų registravimo tvarką. Nors vaistų registracija turi trukti maždaug 200 dienų, realiai tai užtrunka net iki 6 metų. Ypač šis procesas “tempiamas”, jų teigimu, registruojant pigesnius - generinius - vaistus. Problema ir ta, kad į Lietuvą neįsileidžiama vaistų iš trečiųjų šalių.
“Mes siūlome supaprastinti vaistų registracijos tvarką ir įsileisti į rinką vaistus iš trečiųjų šalių, kurie atitinka geros gamybos praktikos reikalavimus. Juk savaime suprantama, kad 6 metus kankintis siekiant patekti į tokią mažą Lietuvos rinką nelabai kas nori, tad žmonės pigesnius vaistus nelegaliai perka turgavietėse. O jų įsileidimas į rinką padidintų konkurenciją, kitų vaistų kainos turėtų kristi”, - sakė A.Matulas.
Jis akcentavo ir tai, kad reikėtų neleisti taikyti nuolaidų priemokai arba tą priemoką gamintojas turėtų taikyti visoms vaistinėms vienodą. Dabar gamintojai nuolaidas taiko tinklams, o mažoms vaistinėms netaiko. Priemoka yra įvesta siekiant neskatinti nereikalingo vaistų vartojimo. Jeigu tą priemoką kažkas dengia, sistema praranda prasmę. Be to, jeigu gamintojas sugeba priemoką dengti, vadinasi, turi rezervą kainą mažinti.
Kalti išėjusieji
“Respublikos” paklaustas, kas kaltas dėl to, kad Lietuvoje tokie brangūs vaistai, A.Matulas teigė linkęs kaltini buvusius SAM ir Vyriausybės politikus. “Jie nuolat sakydavo: mes deramės su gamintojais, kaina krenta. Tačiau realiai viskas buvo daroma plepalų lygiu, kainos tik didėdavo, reikiamų veiksmų nebuvo imtasi. Reikėjo ne derėtis, o keisti įstatymus”.
Pasak Sveikatos komiteto pirmininko, kai prieš keletą metų buvo priimtas Farmacinės veiklos įstatymas, jis atitiko tą laikotarpį. Tačiau situacijai keičiantis referentinėse šalyse, vaistams jose smarkiai brangstant, reikėjo nedelsiant koreguoti kainų apskaičiavimo tvarką Lietuvoje. Tuo tarpu buvusi Vyriausybė, A.Matulo žodžiais, “grybavo” - buvo nespėjama ar nenorima reaguoti į pokyčius.
“Vis dėlto Lietuvoje vaistų kainos nėra didžiausios Europoje, kaip kartais teigiama, bet imantis veiksmų tą kainą dar galima sumažinti, - sakė A.Matulas. - Įgyvendinus SAM ir mūsų pasiūlytų priemonių planą, išskyrus tą abejotiną pasiūlymą dėl antkainių reguliavimo, manau, kad vaistai atpigtų net iki 20 proc.”.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
