Benas JANKAUSKAS
Kol sinoptikai šiltesnių orų pranašauti nedrįsta, Kalniuko rajono gyventojai dairosi, ar nepamatys jau aštuonerius metus čia perėti sugrįžtančių gandrų. Kiemo, su kuriuo kaimynyste dalijasi gandralizdis, šeimininkė Viliūnė Švegždienė teigia, kad gandrai čia pasirodo per Velykas, bet šiemet abejoja, ar paukščiai grįš laiku. Ornitologai taip pat pastebi, kad paukščių migraciją vėlina užsitęsusi žiema, tačiau teigia, kad 40-ies paukščių dienos tradicija vis dar pasiteisina.
Vienintelis toks gandralizdis mieste
Netoli Talkšos ežero esančio namo kieme prieš aštuonerius metus įsikūrė gandrai. Čia jie draugiškoje kaimynystėje gyvena iki šiol, tiesa, jau „renovuotame“ gandralizdyje.
„Sugyvename labai draugiškai jau kokius aštuonerius metus. Gandrai yra gana ramūs paukščiai. Kartais lizdo šeimininkai susimuša su kitais gandrais, kurie galbūt nori užimti lizdą, kovoja su jais, neprileidžia, – pasakoja kiemo šeimininkė Viliūnė. – Čia labai gera vieta – ežeras, visos Ginkūnų pievos. Mažyliai čia palei namus esančiame griovyje patys varliukių pasigaudo.“
Kovo 25-oji – Gandrų sugrįžimo diena, tačiau šiaulietė Viliūnė teigia jau aštuonerius metus pastebinti, jog gandrai kieme pasirodo tiksliai per Velykas. Šiemet moteris mano, kad paukščiai vėluos dėl neįprastai šalto kovo mėnesio.
„Šis gandralizdis – vienintelis toks Šiaulių mieste. Lietuvos skirstomieji tinklai pastatė šį stulpą, įkėlė gandrams pagrindą lizdui sukti. Iki tol buvo senas topolis, kurio viršūnę nupjovus liko aukšta plokštuma. Gandrai pirmaisiais metais dar iš rudens pradėjo sukti ratus aplink tą topolį, o pavasarį pamatėme, kad pradėjo krautis lizdą. Paskui medis nudžiūvo, bijojome, kad nenuvirstų, todėl užpernai pasikvietėme pagalbos, kad sutvarkytų“, – pasakoja Viliūnė.
Gandrai – pastovūs paukščiai. Tai patvirtinti gali ir aštuonerius metus su gandrais draugaujanti Viliūnė. „Jie visuomet atsiveda keturis gandriukus, net nežinau, kodėl taip yra. Nepastebėjau, ar tie patys gandrai parskrenda, ar kaskart kiti, bet vaikų turi visuomet po keturis. Ir tradiciškai kiekvieną pavasarį iš pradžių vienas atskrenda, o po kokios savaitės jau ir kitas pasirodo. O kai vaikų atsiranda, tėvai įsikuria tai vieniems, tai kitiems kaimynams ant stogų, nes šešiems jau ankšta pasidaro lizde“, – pasakoja moteris.
Ornitologas: gandrai parskrenda ir šaltesniais orais
Kurtuvėnų ornitologas Vidmantas Lopeta teigia, kad šiais metais vėluoja visi pavasario reiškiniai – nuo parskrendančių paukščių iki sulos bėgimo. „Pagal mano užrašus šis kovas Šiauliuose yra šalčiausias šį tūkstantmetį, paprastai atšilimo sulaukdavome bent kovo 19 dieną“, – teigia V. Lopeta.
Dažniausiai paukščių sugrįžtuvės stebimos pajūryje, ten kuriasi daugiausia paukščių rūšių, tad 40-ies paukščių diena, kai į Lietuvą jau būna parskridę keturiasdešimties rūšių paukščiai, vis dar tradiciškai pasiteisina. Šiaulių apylinkėse, anot ornitologo V. Lopetos, situacija šiek tiek kitokia: „Pas mus jei išeini į lauką paklausyti, tai vien tik žiemojančių paukščių balsai, nei vieversių, nei varnėnų, nei pempių negirdėti. Paukščiams dabar grynas badas, per storą ledo ir sniego sluoksnį nėra kaip pasiekti maisto.“
Gandrai iš visų paukščių šiek tiek išsiskiria. V. Lopeta teigia pastebėjęs, kad jų yra parskridę ir šaltesniais orais. „Net ir labai giliomis žiemomis jie parskrenda, o šiais metais tikrai gali būti, kad grįš apie Velykas. Gandrai minta ne tik varlėmis, bet ir žuvimi, pelėmis, kurmiais, todėl išgyvena, tačiau šį pavasarį nebus labai lengva“, – teigia V. Lopeta.
