Aš nieko neperspėju(neturiu tokių minčių). o tik rašau savo nuomonę, kuri , kaip man atrodo , panaši į "lino p."Ir nematau Lietuvos globalinio sąmokslo auka, ką nori man "prikabinti" šio straipsnio autorius(nelabai tikiu komitet-300)
1. Nepriklausomybė duoda leidimą , bet "statybai" reikalingas suderintas projektas,o jis dar nesuderintas(Jūs pats tą teigiate), ir nėra ko čia prieštarauti.
2.Aš suprantu "lino p." pastabą kaip abejonę dėl "nokinimo spartinimo", o ne "nokinimo atmetimą": - " Taip galima nusikalbėti iki absurdo: kam lietuviams reikalingi, pvz, Omo, Kirhofo, termodinamikos DĖSNIAI? Lietuviai juk gali savus dėsnius išrasti."
Žmogaus evoliucija vyksta ne vien buityje (ekonomikoje). Ne mažiau svarbi ir būtis. Spartinant buitį, nukenčia būtis. Visos permainos istorijoje vykdavo per karus, kurie sumažindavo žmonių kiekį pasaulyje. Gal taip vyksta natūralioji atranka?. Ką reiškia dabartinė modernizacija? Ji reikalinga, bet... gal padės" branduolinis atgrasymas".

Inž: "kam lietuviams reikalingi, pvz, Omo, Kirhofo, termodinamikos DĖSNIAI? Lietuviai juk gali savus dėsnius išrasti. "

Gal tam tikro tikslumo mano pasakymuose ir trūko. Vis dėlto mokslą, kuris nagrinėja ekonomikos veikimą, ir turėtume lyginti su mokslu, t. y. su fizika. Ne su atskirais dėsniais. Šiuo atveju gi kalbame apie bendrus valstybės gyvenimo pagrindus, kurie net platesni negu visa ekonomika.

Štai tokioje šviesoje ir jūsų palyginimas gali įgyti visai kitą vertę. Nes ir fizikos mokslas turi kelias visumines teorijas, kurios skirtingai aiškina fizikinės visatos kilmę, esimo pagrindus ir ateities plėtrą. Kitaip sakant, atskiri dėsniai yra nustatyti, bet dėl pačių pagrindų neginčijamo aiškumo nėra.

Tą teiginį, kad atskiri fizikos dėsniai yra neginčijami atitiks teiginys, kad ir atskiri ekonomikos dėsniai yra neginčijami. Tokių dėsnių iš tikrųjų yra. Būdami neginčijami jie visada veikė ir Tarybų Sąjungoje, ir Vakarų valstybėse. Kitas dalykas, kiek kurios valstybės iš to išpeša sau naudos.

Tačiau negaliu sutikti su tuo, kad lietuviai kažkaip ypatingai minėtų ekonomikos dėsnių nežino. Yra ekonomikos mokslas, yra vadovėlių. Kam rūpi, tas sužino ir išmoksta. Kitas dalykas, kad ne visada tų dėsnių paisoma. Bet tai daroma ne tiek iš nežinojimo, kiek iš egoizmo. Būtent egoizmas paskatina siekti trumpalaikės naudos, nežiūrint kas iš to bus toliau. Ir ne tik Lietuvoje. Tą, beje, gerai parodo dabarties pasaulinės ekonomikos sunkumai: žiedinis kreditų srautas praeitų metų pradžioje buvo išaugęs iki niekuo nepagrįstų dydžių. (Tas vyksmas, beje, primena vykstantįjį fizikiniame dalelių greitintuve). Bet ar tokį kreditų augimą sukėlė nežinojimas? Ne, egoizmas.


Antras dalykas, visai nenorėjau pasakyti, kad apibendrinti vienos ar kitos šalies ekonomikos aprašymai neteikia jokios naudos. Teikia! Pagaliau būtent iš jų sužinome, kokie yra ekonomikos dėsniai ir kaip jie reiškiasi. Bet apibendrinimas, kurį taiko vienas ar kitas mokslininkas, neturėtų būti priimamas taip, tarsi juo būtų teisingai išaiškintas ekonomikos veikimo mechanizmas. Visuotinai pripažintos tokio pobūdžio teorijos šiandien nėra.

Ir, svarbiausia, iš tikrųjų žmonija daugiau aiškumo yra pasiekusi ne ekonomikos, bet teisės ir dorovės moksluose. Rimtiems ekonomikos mokslams tėra dar tik 200 suvirš metų. Ir todėl tai, kad kviečiu vadovautis kitais pagrindais, nereiškia, kad jie pagrįsti mažiau negu ekonomikos.

Jūs perspėjate mane: "Tamsta "inž.", nenukreipkite rimtų "lino p." samprotavimų kita tema".
Bet juk p.Linas p. pats analizuoja ne ką kita, bet kapitalizmą, jo priešpriešą su socializmu ("Kapitalizmas pernelyg istoriosofinė sąvoka. Tie, kas pirmi ją vartojo, apibrėžė tuo būdu žmonijos išgyventą tarpsnį. Tiesa, jį laikė tebesitęsiančiu, bet apibrėžimas kilo visiškai iš to, kas buvo išgyventa. ..").

O ką rašo ekonomikos specialistai, pvz jau minėtas Nobelistas Edmundas Felpsas apie kapitalizmą nesename straipsnyje* ne nuo Adomo ir Ievos laikų?
Išversiu pažodžiui jo straipsnio chrakteringą ištraukėlę:

"Tai, ką aš pavadinsiu kapitalizmu, arba tikslumo dėlei gerai funkcionuojančiu kapitalizmu, yra sistema, kuri remiasi gerai funkcionuojančia laisvaja verslininkyste (free-enterprise), sistema, kuri motyvuoja naujoms antrepreneriškoms idejoms ir jų geram pasirinkimui FINASUOTI; tokia sistema nereiškia populiaraus termino "laissez-faire" arba "laisvosios rinkos" šia (tai LLRI filosofija, argi ne? - inž) prasme: mažas viešasis sektorius, minimalus rinkos reguliavimas, jokio socialinio draudimo ir to pasekoje mažų mokesčių.
Rytų Europos šalių, kurios buvo pasirinkusios socializmą tarpukario laikotarpyje ir "rinkos socializmą" apie 1980 metus, sistemos reiškia: nedaug laisvės verslininkystei (čia enterprise kaip iniciatyva), su maža arba beveik jokios privačios nuosavybės.
Kontinentinė Vakarų Europa tame tarpukario laikotarpyje kultivavo korporatizmą (arba pagal to laikotarpio terminolaogiją "socialinės rinkos ekonomiką"), t.y. sistemą, kuri, nors ir rėmėsi privačia nuosavybe, riboja verslininkystę pakeičiant ją suinteresuotų grupių interesais, menkinant paskatinimus už inovacijas, reguliuojant naujų įmonių (startapų) steigimąsi bei reguliuojant verslų ir gamyklų uždarymus... ".
-------------------
Iš čia dar kartą galima daryti išvadą, kad kapitalizmą nėra monolitinis dalykas, kaip įrodinėja p.Linas p. Šiandien kapitalizmo variantų priskaičiuota jau beveik 200 (pagal Baumol, Litan, Schramm).

Lietuvos kapitalizmas, į kurį atvedė Sąjūdis, taip įeina į tą skaičių.
Koks tas mūsų kapitalizmas?
Panašu, kad Kontinentinės Europos imitacija - "socialinės rinkos ekonomika"...Gerai tai ar blogai? Apie tai jau reikėtų kalbėti konkrečiai čia ir dabar.

--------------------------------------------
*)Twentieth Annual Conference of The Irish Economic Association,
Ireland, Saturday April 29 th 2006
"Great Catch-Ups and Fall-Backs I Have Seen: And their Misinterpretations"
by Edmund S. Phelps

citata iš p.2:
" What I will call capitalism, or (for emphasis) a well-functioning capitalism, means a well-functioning system of free enterprise – a system that well motivates new
entrepreneurial ideas and chooses well which ones to finance; it does not
mean laissez-faire, or “free market” in the sense of a small public sector,
minimal regulation and no social insurance, hence low tax rates.1 Eastern
European nations adopted socialism in the Interwar period and market
socialism in the 1980s, systems with not much freedom of enterprise and
with little or no private ownership. Continental western Europe in the
Interwar period opted for what is known as corporatism (and in postwar
terminology the social market economy) – a system that, while retaining
private ownership, constricts enterprise by submitting it to demands of
interest groups, reducing the rewards from innovation, and regulating start
up and closings of businesses and plants".

Ačiū, kad patikslinote.

Vėl keli sakiniai.
Beveik su viskuo sutinku, bet reikėtų viską aptarti. Lietuvio(ių) nokinti nereikia, nes jis toks pat, kaip ir amerikietis, airis, anglas, švedas ar rusas. Lietuvį lietuvišku "nusirašinėtoju" padaro lietuviškos gyvenimo TAISYKLĖS (ekonominės, politinės, socialinės). Ar tos taisyklės (formalios ir neformalios institucijos-institutai) tokios pat kaip Aamerikoje, Airijoje, JK, Švedijoje ar Rusijoje?
Daugelis tikriausiai sutiks, kad NE. Ir kad mūsų taisyklės blogos.
Blogos? Na tai pataisykime.
Ir taisomos. Kad ir keičiantis Seimams, Vyriausybėms. Galų gale žmonių kartoms.
Ar čia yra kopijavimo, imitavimo? Taip.
---------------------
Dėl antreprenerizmo Jūs teisus, nors įrodinėjama, kad jis gali būti neproduktyvus (nesąžiningas) ar net destruktyvus (narkotikai, pornografija ir kt). Todėl viską nulemia tam tikros šalies POLITIKA.
-----------
Prieštarauju, dėl "Nepriklausomybės emocijos negali sukurti naujo gyvenimo".
Gali. Nes nepriklausomybė leidžia susikurti savas gyvenimo TAISYKLES visiems žmonėms.
Tuo tarpu bunant Okupacijoje buvome (ne visi) verčiami žaisti pagal okupanto taisykles. Net kalba buvo beveik uždrausta ...

"Ir išradinėja, ypatingai sociologiniuose moksluose..."
Tamsta "inž.", nenukreipkite rimtų "lino p." samprotavimų kita tema. Jūsų minėti dėsniai galioja ir paprasčiausioje elektros grandinėje, ir Amerikos kosminiuose laivuose. Paprastame turgaus pirkime- pardavime taip pat galioja panašūs dėsniai kaip ir akcijų biržose.Pirmiausia ir reikia mokytis sąžiningo turgaus pirkimo- pardavimo.O gal lietuvius verčia išrasti naujus dėsnius namų darbų nusirašinėjimas, nes jie iš pradinės mokyklos "per pažintį" įstojo mokytis į Amerikos aukštąją mokyklą? Gal jiems dar anksti? Gal reikėtų "obuolį nokinti naturaliai?" Žmogus yra gamtos dalis. Gal "viešieji intelektualai" modernizmu ir globalizacija naikina tą gamtos dalį( ir kitas)?

"1. Ar galima pasimokyti iš Amerikos gero kapitalizmo?
Galima."
O gal galima iš Amerikos pirmiausia pasimokyti nieko aklai nekopijuoti ar neimituoti? Juk pati Amerika savo politinės sistemos nuo kitos valstybės nenukopijavo, o prisitaikė , patobulino ir susikūrė natūraliai, pagal save ir su daugeliu "posūkių". Panašiai kaip LKL negali nukopijuoti NBA, gali tik kažką pritaikyti sau, bet ne visumą.Gal nekopijavimas ir neimitavimas ir yra aukščiausias antreprenerizmo supratimas?

Galvojant apie sąjūdininkus, jų reikšmę, tikslus, veiklą, galima pasakyti, kad Sąjūdis buvo visos Lietuvos Emocijos, išsivadavus iš prievartinės , beteisiškos, smurtinės "santuokos".Jokios programos , konkrečių tikslų ateičiai jis neturėjo.Nepriklausomybės emocijos negali sukurti naujo gyvenimo.

Taip galima nusikalbėti iki absurdo: kam lietuviams reikalingi, pvz, Omo, Kirhofo, termodinamikos DĖSNIAI? Lietuviai juk gali savus dėsnius išrasti.
Ir išradinėja, ypatingai sociologiniuose moksluose...
Argi ne?
Kas tas kapitalizmas? Na, perki-parduodi. Ir viskas. Nieko ten nėra.

Visiškai sekti kurios nors šalies pavyzdžiu tikrai neišeis. Taip nebūna. Todėl vistiek reikia kiekvienu klausimu spręsti atskirai. Tuomet labai verta pagalvoti, ar verta gaišti laiką ir ginčytis dėl kurios nors vienos šalies, ar ji būtų tinkamas pavyzdys Lietuvai. (Turint galvoje bendrą pavyzdį visose gyvenimo srityse).

Panašiai kaip aš suprantu yra ir su kapitalizmu. Kapitalizmas pernelyg istoriosofinė sąvoka. Tie, kas pirmi ją vartojo, apibrėžė tuo būdu žmonijos išgyventą tarpsnį. Tiesa, jį laikė tebesitęsiančiu, bet apibrėžimas kilo visiškai iš to, kas buvo išgyventa. Tačiau istoriosofinės sąvokos paprastai neleidžia tinkamai suprasti ateities įvykių. Jomis sekdami tik kartojame praeitį. Vėlgi reikalaudami iš savęs atkartoti tam tikrus praeityje buvusius dalykus, ne sykį galime nepastebėti dabarties galimybių.

Reikšminga šitam dalykui ir priešprieša tarp kapitalizmo ir nekapitalizmo (socializmo, komunizmo, komunalizmo ir t. t.) . Ją įvedė Markso pasekėjai. Tačiau čia slypi viena gudrybė. Iš tikrųjų socializmo ir kapitalizmo priešpriešai reikšmingumo suteikė ne istoriosofinis suvokimas, bet mokslininkų skelbti ateities spėjimai. Buvo teigiama, kad vieną santvarką pakeisianti kita. Dauguma tokių teorijų dar ir aiškino kaip tai įvyks. Šitie mokymai dažnai buvo visai artimi paprasčiausioms ateities pranašystėms. Jau ir taip nemažai žmonių jais patikėjus, judėjimų galią stiprino aplinkybė, kad buvo mokoma, jog geresnę ateitį galima priartinti įvairiomis priemonėmis. Dera neužmiršti krikščioniško socializmo! Bet šiaip daugeliu atvejų buvo kviečiama į ginkluotą kovą su valdžia. Tokia kovai įgijus politinę plotmę, reikšminga tapo ir priešprieša tarp kapitalizmo ir nekapitalizmo.

Bet ta priešprieša yra niekaip rimtai nepagrįsta. Niekas niekada nėra įrodęs, kad vienu ar kitu būdu galima pagreitinti žmonijos evoliuciją. Nė kad toks greitinimas neatsilieps kokiu nors būdu neigiamai. Pavyzdį galima paimti iš gamtos. Pavyzdžiui, obuolį galima sunokinti greičiau negu sunoksta savaime. Tačiau dažnai tokie obuoliai praranda skonio ir atsparumo puvimui. Taip tad visai gali būti ir su žmonijos santvarkų kaita. Tokiu būdu žmonijos kovas ir siekius geriau aiškinti visai kitu pagrindu. Būtent tuo, kuriuo jie aiškinami nuo senų senovės, suprantant juos kaip tamsumo, egoizmo, idealizmo, kilnumo ir t. t. išdavas.

1. Ar galima pasimokyti iš Amerikos gero kapitalizmo?
Galima.
Kaip čia Jums vaizdžiau atsakyti? Na, panašiai kaip krepšinyje. Jųjų NBA, o mūsų LKL...
2. "tas išsikapstymas nėra šiukšlių sušlavimas į kaimynų teritoriją, arba apkapstymas kitų? "
Na, vėl ne. Amerikos arkliukas INOVACIJOS. Kokios jos?
prof Baumol įvardija nuo šaldytuvų, kompiutrių ...iki lėktuvų ir kosminių laivų...

Kiti tik kopijuoja ar imituoja. pvz, Kinija. Jos produktai ir mūsų MAXimose ir Senukuose. Pvz, Bosch įrankiai...

"Amerikos kapitalizmas, kaip pats dinamiškiausias pasaulyje, pergyvena daug posūkių. Tą matome šiandien. Bet, atrodo, jis visada išsikapsto. Tai ryškiai aprašo pvz prof. Carl Schramm savo straipsniuose.
Nes Amerika didelė šalis, daug talentingų mokslininkų ir antreprenerių. Nežiūrint nuolat veikiančio NEAPIBRĖŽTUMO (Knight, 1921) principo, jie atranda kelius, kuriais reikia vesti savo šalį."
Teisingai, Amerika visada išsikapsto, bet ar tas išsikapstymas nėra šiukšlių sušlavimas į kaimynų teritoriją, arba apkapstymas kitų? Gal dėl to ji ir išsikapsto? Tas vyksta per visą JAV istoriją, pažiūrėkite be išankstinių nuostatų. Aišku, Amerika gudri, didelė ir stipri. Lietuvai niekada nebus galimybių su ja lygintis. Bet ar reikia to mokytis? Kas tinka JAV gal Lietuvai yra per dideli išmatavimai, per daug ryški spalva, per daug modernus stilius ir didelė kaina, t. y. - netinka ? Iš Amerikos galima daug ko pasimokyti, bet melstis stabui nedera. Ką Jūs galvojate tuo klausimu?