Kreipiuosi į Lietuvos žmones, LR Prezidentę, LR Ministrą Pirmininką ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, vis dar tikėdamasis, kad mes gyvename teisinėje valstybėje, kurioje galioja įstatymai, o ne šalyje, kur asmeninės ir politinės ambicijos yra aukščiau jų. Pasakysiu atvirai – nekenčiu melo, „išverstaskūrių“ žmonių, tuščių kalbų ir neteisybės. Aš ne tik politikas, o, visų pirma, žodžio žmogus. Ką pasakau, visomis išgalėmis stengiuosi įgyvendinti. Ir padarau – tą rodo Druskininkų rezultatai. Nepataikauju ir nelendu „giliai“ ten, kur veržiasi pigiai politinius pliusus sau renkantys veikėjai. Už tai tebūsiu nemėgstamas, vadinamas „caru“, „karaliumi“ ir dar kuo tik nori.
Bet ar yra riba, kiek mes galime pilti purvo ant kitų žmonių, tokiu apgailėtinu būdu norėdami iškelti save ar partiją? Ar tam tikriems kandidatams į Europos Parlamentą nebegalioja jokia etika ir moralė?
Manau, kad prieš pat Europos Parlamento rinkimus Aplinkos Ministro V. Mazuronio, kandidato į Europos Parlamentą, inicijuotos visuotinės „šernų naikinimo“ ir „tvorų griovimo“ akcijos tėra Aplinkos ministerijos lėšomis finansuojama ministro rinkimų kampanija, kurioje, pasinaudojant tarnybine padėtimi, V. Mazuronis siekia parodyti save kaip „teisuolį“, o iš tiesų prisirinkti politinių taškų. Ministro kuriamas „svieto lygintojo“ įvaizdis bet kuriam nors šiek tiek suprantančiam politiką akivaizdžiai rodo baltais siūlais siūtą pigią politinę reklamą. O aš ir mano močiutės prieš 50 metų statyta sodyba dabar tapo svarbiausiu Ministro taikiniu ir didžiausia politinio piaro kampanijos vinimi.
Tačiau Ministras savo pareiškimuose nutyli pačias svarbiausias detales, t. y. kad sodyba su visomis tvoromis stovi toje pačioje vietoje jau 50 metų, kad mano močiutė Zosė Miliauskienė ją rekonstravo 2006–2008 metais, turėdama visus leidimus, o po pridavimo aktu pasirašė visų institucijų atstovai. Tačiau šie faktai ministrui atrodo visiškai nereikšmingi. Juk paminėjus tai, subliūkštų visas istorijos įdomumas. Ministras nutyli dar ir tai, kad šio pastato statybos teisėtumas, manau, ne be Ministro žinios, buvo perkratytas jam pavaldžių tarnybų, ir man iki šios dienos nėra pateikta dėl to jokių pretenzijų. Bet kam tai įdomu? Šiandien – skandalas, o po rinkimų mano įrodyta tiesa niekam nebus svarbi. Ministras galbūt jau bus toli ir iš jo atsakomybės nepareikalausi.
Ar ne keista, kad kalbant apie mano močiutės namą ir eilinę tvorą būtinai yra akcentuojama mano kaip mero politinė padėtis? Kiekviename pareiškime tendencingai akcentuojant, kad esu Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas? Kas galėtų paneigti, kad, pilant purvą ant manęs, kaip ganėtinai žinomo Socialdemokratų partijos nario, iš tiesų bandomas mesti šešėlis visai partijai, kurios nariai irgi dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose.
Tikiuosi, kad perskaitę šį mano pranešimą žmonės atskirs pelus nuo grūdų, o atsakingos institucijos pasidomės tokia politine kampanija.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas
