Nenumaldomai artėja liepos 1-oji, kai pradės veikti laisvę tūkstančiams nuteistųjų žadantis Probacijos įstatymas.
Kas atsitiks liepos 1-ąją? Ar tikrai trijų tūkstančių nuteistųjų lavina plūstelės pro pravirus įkalinimo įstaigų vartus ir užgrius ir taip silpnus visuomenės pečius?
Vienintelės šalyje moterims skirtos įkalinimo įstaigos – Panevėžio pataisos namų – direktoriaus pavaduotojai Reginai Stankuvienei pastaruoju metu vis dažniau tenka telefonu bendrauti su nuteistųjų artimaisiais. Žmonės teiraujasi, kada atvažiuoti pasiimti į laisvę paleidžiamų giminaičių, liepos 1-ąją ar keletą dienų vėliau.
Vilčių, kad jau liepos 1-ąją dauguma jų išeis į laisvę, nuteistosios nepuoselėja. Moterys šiek tiek žino apie lygtinio paleidimo tvarką. Nors, įsigaliojus Probacijos įstatymui, tvarka bus kiek kitokia, laisvės vartai iš karto ir per plačiai neatsivers.
Galutinis žodis – teismo
Nuo liepos 1-osios įkalinimo įstaigose bus pradėti priiminėti nuteistųjų prašymai lygtiniam paleidimui. Apskaičiuota, kad teisę pateikti prašymus turės maždaug trys tūkstančiai įvairiose šalies įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų. Iš viso nuteistųjų suskaičiuojama apie devynis tūkstančius.
Panevėžio regiono pataisos inspekcijos direktorius Edmundas Toliušis svarsto, kad, geriausiu atveju, į laisvę iki šių metų pabaigos galėtų išeiti tikrai ne trys, o maždaug pusantro tūkstančio nuteistųjų. Kliūčių gali sudaryti netinkamas elgesys, gautos nuobaudos, sąlygos laisvėje.
Panevėžio pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka 350 moterų. Teisę teikti prašymus lygtiniam paleidimui turi 210. Realiai, pasak R. Stankuvienės, į laisvę greičiausiai išeis mažiau nei pusė – kelios dešimtys.
Pirmieji lygtinai paleistieji laisvę galbūt išvys vasarai baigiantis. Liepą bus pildomi dokumentai, sudaromos komisijos, tačiau nariai į darbus galės rinktis tik po atostogų. Prieš pradedant svarstymus komisijai teks siuntinėti užklausimus, rinkti medžiagą – juk būtini duomenys apie asmens teistumus, priklausomybes, galimas gyvenimo, darbo sąlygas, šeimą ir kt. Komisijos, susirinksiančios kelis kartus per mėnesį, geriausiu atveju apsvarstys dešimt prašymų, teigiamą atsakymą gali gauti maždaug pusė jų.
Komisijos išvados – galima žmogui suteikti laisvę ar ne, bus perduodamos teismui, ir tik teismas, kaip yra ir dabar, įvertinęs visas galimybes, tars galutinį žodį: skirs arba ne lygtinį paleidimą.
Stebės iš tolo
Laisvėje nuteistieji privalės laikytis tam tikrų sąlygų. Griežčiausia priežiūros forma – elektroninis monitoringas.
Kai kuriems nuteistiesiems bus suteikta tik tokia galimybė – pasirašyti sutikimą ir tik tada pamatyti laisvę.
Probacijos tarnybos darbuotojai šio techninio darbo nedirbs, tik dalyvaus užmaunant nuteistajam specialias apyrankes. Nuteistojo veiklą stebės ir apie pažeidimus Probacijos tarnybai praneš specialios firmos darbuotojai. Elektroniniu būdu stebimieji privalės laikytis griežtos dienotvarkės, būti tik ten, kur leidžiama.
Kol kas dar tik ruošiamasi pirkti elektroninio monitoringo apyrankes – šimtą visai šaliai. Tad, kaip teigia E. Toliušis, Panevėžio regionui jų teks labai nedaug.
Lietuvoje dar tik diegiama elektroninė intensyvaus probojuomo asmens stebėjimo sistema reikalauja didelių išlaidų.
Naujas pavadinimas
Pataisos inspekcija taip vadinsis iki liepos 1-osios, paskui ši nuteistuosius kontroliuojanti įstaiga taps Probacijos tarnyba. Panevėžio regiono pataisos inspekcijai tapus Probacijos tarnyba, joje ir toliau liks vienuolika padalinių.
„Naujovių bus daug, o lėšų ir darbuotojų liks tiek pat“, – sako Panevėžio regiono pataisos inspekcijos direktorius.
Pataisos inspekcijų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus teigia, kad be papildomų resursų Probacijos įstatymo įgyvendinimas neįmanomas, jo įsigaliojimą reikėtų atidėti iki 2014 metų.
Įstatymui įgyvendinti vien 2012 metams papildomai reikia 6 milijonų litų. Be to, papildomai reikalingos priemonės ir lėšos intensyviam probuojamajam asmeniui stebėti.
Nors Probacijos įstatymas priimtas praėjusių metų gruodį, probacijos tarnybų nuostatus Teisingumo ministerija, pasak Mindaugo Stankaus, sugebėjo patvirtinti tik gegužės 9-ąją, praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo įstatymo priėmimo. Pataisos inspekcijų darbuotojų profesinei sąjungai susirūpinimą kelia tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo likus trims savaitėms nėra priimti visi reikalingi tarnybų darbą reglamentuosiantys teisės aktai, nėra skirtas finansavimas. Pataisos inspekcijų darbuotojų profesinės sąjungos vadovas teigia, jog net tarnybinių uniformų būsimieji Probacijos tarnybos darbuotojai iki šiol neturi.
Kaip teigia E. Toliušis, Probacijos tarnybos darbuotojams teks užsiimti nauja, iki šiol nevykdyta veikla – rengti socialines išvadas. „Jeigu teisėjui bus neaišku, kokią bausmę nuteistajam skirti, bus galima atsižvelgti į Probacijos tarnybos pateiktas socialines išvadas. Šioms išvadoms reikės surinkti daug informacijos“, – teigia direktorius.
Individualūs socialiniai tyrimai pareikalaus ir papildomų apsilankymų probuojamųjų asmenų gyvenamosiose vietose.
Kai Probacijos įstatymas buvo priimtas, Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas dr. Jonas Stašinskas jį vertino teigiamai: „Rengiant šį įstatymą buvo atsižvelgta į kitų šalių patirtį, kuriose nusikaltimų prevencija ar nusikaltusių asmenų integracija nuosekliai vykdoma jau ne vieną dešimtmetį. Dabar svarbu, kad pati probacijos sistema galėtų gerai veikti. Šiuo atveju ypač daug priklauso nuo to, ar bus tinkamai pasirengta realiai įgyvendinti probaciją.“
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
