Biokuras užėmė lyderio vaidmenį
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigia, kad lapkritį šilumos kainos buvo 40 proc. mažesnės nei 2014 metais tuo mačiu laikotarpiu.
„Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra buvo 2 laipsniais šiltesnė lyginat su 2014 metų lapkričio mėnesiu. Šiltesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui. Šiltas lapkritis lėmė apie 30 procentų mažesnį suvartojimą daugiabučiuose nei 2014-ųjų lapkričio mėnesį. Galima sakyti, kad už gruodį mokėsime panašiai kaip ir lapkritį, nes oro temperatūra buvo labai panaši", - sakė V. Stasiūnas.
Mažesnes sąskaitas lėmė ir vidutiniškai 19 procentų žemesnės nei 2014 metų šilumos kainos. Pernai lapkritį jos siekė apie 6,9 euro ct/kWh, o šį lapkritį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 5,6 euro ct/kWh su 9 proc. PVM.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Prienų gyventojai sakytų, tai visiška netiesa, nes pas juos šilumos tarifas siekia 9,15 euro ct/kWh.
„Vienas iš pagrindinių faktorių, dėl ko skiriasi kainos miestuose yra ta, kad vis daugiau šilumos tiekėjų pereina prie biokuro. Tie miestai, kurie naudojo gamtines dujas mokėjo daugiau už šildymą. Tačiau bendrai šilumos kainų tendencija eina link mažėjimo,“ – dėsto pašnekovas.
Nuo sovietmečio dominavusios gamtinės dujos 2014 metais buvo nurungtos ir lyderio poziciją užėmė biokuras, kuris 2015 metais turėtų pasiekti 70 proc. visos suvartojamos energijos šildymui.
Ir nors pagrindinis šildymo kainų mažėjimo faktorius yra tris kartus už dujas pigesnio biokuro plėtra, tačiau Vytautas Stasiūnas įvardina dar kelias priežastis. Tai yra kuro sąnaudos pagaminti vieną šilumos kilovatvalandę ir šilumos nuostoliai.
„Dėl technologinių patobulinimų vieną kilovatvalandę galima pagaminti su mažiau kuro nei anksčiau. O šilumos nuostoliai nuo 1996 metų sumažėję yra per pusę. Nuostolius šilumos tinkluose mažina įmonių klojami nauji vamzdžiai arba optimizuojami šilumos tinklai, diegiamos naujos technologijos.“, - tikina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Didelį ekonominį poveikį padarė ir vyriausybės nutarimas panaikinti grupines boilerinės ir įrengti automatizuotus mazgus, nes ankstesnės sąlygos neleisdavo sumažinti šilumos patekimą į pastatą, net jeigu oras ir atšyla. Žmonės priekaištaudavo, kad atšilus orams nebūdavo sumažinama temperatūra ir tekdavo laikyti atidarytus langus.
Kiek šildymas dar pigs?
Pasak V. Stasiūno, tie miestai, kurie jau perėjo prie biokuro, neturėtų tikėtis ženklių kainų kritimų, nes šilumos koeficientas pasiekė Skandinavijos šalių lygį. 2015/2016 m. prognozuojama apie 5,8-6,0 eur ct/kWh be PVM arba apie 8-10 proc. mažiau lyginant su 2014/2015 metais.
„Tolimesnis kainų kritimas gali būti tik vykstant šilumos tinklų ir pastatų renovacijai. Nes pastaruoju metu buvo daug kalbama tik apie dujas ir energetinį saugumą, o apie vidaus pastatų šilumos sistemas ir jų atnaujinimą nekalbama“, - teigia pašnekovas.
Gyventojams šildymo kainos kyla arba mažėja ne tik nuo to, kiek kainuoja kilovatvalandė, bet ir nuo to, kiek tas namas suvartoja šilumos tą mėnesį. O kiek namas suvartoja šilumos priklauso nuo pastato būklės.
Energetikos ministras Rokas Masiulis prognozuoja, kad 2016 metais šiluma turėtų pigti keliais procentais ir tai lems kritusi biokuro kaina.
„Ir kitais metais mes planuojame kelis procentus, nes biokuras dar atpigo. Palyginus su metų pradžia, dabar jis yra atpigęs taip pat 17 proc.“, - Seimui per Vyriausybės valandą pareiškė R.Masiulis.
Energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas nesutinka su energetikos ministro ir šilumininkų liaupsėmis, kad reikia pereiti prie biokuro ir tik taip pagaminsime pigesnę šilumą.
„Biokuro kainą vertinti yra tas pats kas ir dujas. Dujos taip pat nėra labai brangios, jeigu žiūrėsime iš verslo pusės, bet kol jos pasiekia vartotoją pabrangsta dešimt kartų. Panašiai yra ir su biokuru, medis nėra brangus, bet pabandykite jį nupjauti ir atgabenti, tai pamatysite, kad jo kaina irgi išauga“, - teigia energetikos ekspertas.
Pasak jo, svarbesnis dalykas yra tas kiek tvari yra biokuro rinka ir kiek mes galėsime ja naudotis, nes gamtos ištekliai nėra neišsenkantys.
„2016 metais dar nejausime biokuro stygiaus, bet jeigu stambieji miestai pradės deginti kertamus miškus, tai šis procesas anksčiau ar vėliau pasibaigs, nes nebeliks ką deginti“, - tikina pašnekovas.
Jeigu pasižiūrėtumėme kainų komisijos duomenis, tai mes pamatysime, kad biržų rajone 100 proc. šilumos pagaminama deginant biokurą, tačiau kainos yra vienos iš didžiausių.
Energetikos eksperto nuomone, to priežastis gali būti didelės sąnaudos ir investicijos, nes biokuro katilai yra 80 proc. brangesni nei dujiniai. Tad nors ir biokuras yra daug pigesnis, investicijos į jo sistemas gali iškelti šilumos kainas.
Sostinė turi galimybę ženkliai sumažinti kainas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento nuomone, jeigu būtų Vilnius perėjęs prie 80 proc. biokuro kaip buvo pasiūliusi „Vilniaus energija“, būtų ženkliai sumažėjusios šildymo kainos.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigia, kad tokių pasiūlymų buvo, tačiau jie buvo atmesti, nes kilo klausimų dėl tokio užmojo skaidrumo ir ar „Vilniaus energija“ yra tas partneris, kuriuo būtų galima pasitikėti.
„Didžiausi iššūkiai, kurie buvo 2015 metams, tai pradėti pasiruošimą nuomos sutarties su „Vilniaus energija“ pabaigai, kuri bus nutraukta 2017 m. balandžio 1 d. Tam reikėjo performuoti šilumos tinklų įmonės struktūrą, peržiūrėti sutartį. Taip pat audituoti, kaip Vilniaus energija vykdė investicinį planą ir numatyti griežtesnę šilumos ūkio kontrolę“, - pasakoja V. Benkunskas.
Pasako jo, savivaldybė per Vilniaus šilumos tinklus nevykdė Vilniaus energijos, kaip šilumos tinklų nuomininkės kontrolės. Netgi priešingai buvo pataikaujama ir buvo vykdoma daugybė veiksmų pagal „Vilniaus energijos“ reikalavimus.
„Dėl to ir matome pasipylusias sankcijas Vilniaus energijai. Mes laukiame sutarties pabaigos ir kada galėsime perimti šilumos ūkį į savo rankas. Ruošiamės, kad šilumos ūkį valdys ir paslaugas teiks pati savivaldybės įmonė. Tad praėjus 15 metų, tiek turtas, tiek darbuotojai grįžta į savivaldybės įmonės rankas“, - dėsto vicemeras.
Anot V. Benkunsko, 2016 metai tikrai bus stabilūs ir kaina neturėtų drastiškai svyruoti. Aišku dar yra daug nežinomųjų, nes nuo sausio 1 d. prasideda naujas reguliavimas dėl dujų. Tai yra atsiranda galios mokestis termofikacinėms elektrinėms, nelieka kvotų trečiajai termofikacinei elektrinei. Energetikos ministerija prognozuoja, kad dėl to kaina Vilniuje gali mažėti apie 5 procentais.
„Mes dar tokių tvirtų prognozių negalime teigti, bet bent jau vasarį ir sausį kaina Vilniuje mažės keliais procentas, lyginant su gruodžiu ir lapkričiu. Esminiai lūžiai įvyks nuo 2017-2018 metų, kai savivaldybė perims šilumos tinklus. Taip pat įtakos padarytų ir tai, jeigu Lietuvos energija, kaip dabar planuoja, pastatytų didelę kogeneracinę elektrinę, kuri degins biokurą ir išrūšiuotas atliekas“, - pasakoja Vilniaus vicemeras.
Prognozuojama, kad Vilniuje sausį šilumos kaina sieks 6,46 cento už kilovatvalandę (kWh) - 6,4 proc. mažiau nei gruodį ir 6,9 proc. mažiau nei 2015-ųjų sausį.
„Vilniaus energija“ nurodo, kad šiluma pigo, nes lapkritį pirkta mažiau suskystintų gamtinių dujų (SGD). Gruodį įmonės tiekiamos šilumos kaina ketvirtadaliu - iki 6,9 cento - buvo padidėjusi, nes spalį bendrovė, laiku nepratęsusi sutarties su „Lietuvos dujų tiekimu“, įsigijo daugiau SGD nei planuota.
Nors Kaunas biokuro naudoja daugiau, tačiau kainos tokios pačios
Lapkritį šilumos tarifas Vilniuje ir Kaune buvo vienodas – 5,46 euro ct/kWh su PVM, nors Kaunas naudoja 75 proc. biokuro, o Vilnius tik 35 procentus. Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis tikina, kad pradėję darbus Kaune iškart inicijavo svarbias permainas šildymo sektoriuje. Šilumos kaina ženkliau mažėti gali tik tuomet, kai pats miestas investuoja į nuosavus šilumos gamybos šaltinius. Būtent šiuo keliu ir pasuko Kaunas.
„Pastaruoju metu savivaldybei priklausanti bendrovė „Kauno energija“ investavo į biokuro katilus, kurių bendra galia siekia 72 MW. Tai padidino konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir sumažino palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tai leido daugiau nei 50 proc. sumažinti šilumos kainą kauniečiams lyginant su buvusia aukščiausia“, - teigia vicemeras.
Pasak P. Mačiulio, šilumos kaina nustatoma kiekvieną mėnesį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą šilumos kainų nustatymo metodiką. Skaičiuojant kainą, įvertinami ne tik naudojamo kuro kiekiai, bet ir daug kitų dėmenų, kurie kiekviename mieste yra skirtingi. Dėl to negalima lyginti kainos įvertinus vien tik naudojamo biokuro kiekius. Be to, Kaune yra net 9 nepriklausomi šilumos gamintojai. Vilniuje situacija yra kitokia.
„Planuojami pasikeitimai – tai tolesnis gamybos šaltinių ir perdavimo tinklų modernizavimas bei plėtra, diegiant ne tik biokuro, bet ir efektyvesnius dujinius įrenginius. Taip pat „Kauno energija“ planuoja kurio nors iš nepriklausomų šilumos gamintojų gamybos įrenginių įsigijimą. Tai leistų padidinti sistemos efektyvumą ir dar labiau sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kurios turi milžinišką įtaką galutinei šilumos kainai“, - pasakoja Povilas Mačiulis.
