Mūsų žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie moterų ir vyrų lygias galimybes, didžiulę emigraciją bei vis didėjančią socialinę nelygybę.
Daugiausiai akcentuojamos bendros tendencijos, išryškinamos problemos tinkančios visoms socialinėms grupėms. Tuo tarpu ES senbuvės šalys, ypač paskutiniu metu, didelį dėmesį skiria moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, padėčiai.
Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) pranešimais „Pirmasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas: miesto ir kaimo skirtumai“, „Socialinis kapitalas ir darbo vietų kūrimas Europos kaimo vietovėse“ ir „Moterų verslininkystė kaimo vietovėse“, kaimo moterų užimtumo lygis yra žemesnis nei miestiečių, jos mažiau išsilavinusios nei miesto moterys. Šios tendencijos ypač ryškios naujose valstybėse narėse. Lietuvoje, tik 9% kaimo moterų turi profesinį pasirengimą ir tik 12% - aukštąjį išsilavinimą. Dėl visų šių priežasčių kaimo moterys dažniau nei miesto moterys atsiduria didesnėje socialinėje atskirtyje, jos mažiau dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose.
Jos sudaro daugumą išvykstančiųjų iš ES šalių.
Taip pat vis dar trūksta lyčių lygybės institucijų regionų ir vietovių lygmeniu. Kaimo vietovėse iškylantys lyčių lygybės pažeidimai neretai išvis nepasiekia lyčių lygybės institucijų, esančių didesniuose miestuose. Lietuvoje, ši problema taip pat yra aktuali - 80% skundų 2007 metais atėjo iš trijų didžiausių Lietuvos miestų.
Jei norim, kad pasikeistų dažno lietuvio sąmonėje esantis neigiamas kaimo moters įvaizdis, būtina spręsti moterų padėties kaime klausimą. Labai svarbu aktyviai skatinti kaimo moterų išsilavinimą bei profesinį pasirengimą. Siekiant didinti moterų užimtumo lygį kaimo vietovėse ir mažinti jų socialinę atskirtį, visų pirma, būtina jas labiau skatinti pradėti savo verslą, suteikiant joms daugiau informacijos apie verslo kūrimą, gerinant jų galimybes naudoti šiuolaikines informacines technologijas bei skatinant kaimo moterų pasitikėjimą savimi.
ES senbuvės šalys sėkmingai naudojasi „Leader“ programos, kuri skirta kaimo moterų skatinimui dalyvauti vietos veiklos grupėse bei steigti vietos asociacijas, privalumais. Ši programa Europoje jau padėjo daugeliui moterų pradėti apmokamą veiklą turizmo, amatų ir regioninių produktų gamybos srityse.
Tikiuosi, kad mūsų valdžios atstovai galiausiai realiai pradės veikti kaimo moterų labui ir daugiau dėmesio skirs „Leader“ programos teikiamiems privalumams, sprendžiant minėtas problemas.
Dr. Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
