Kaip skelbiama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakyta „Vilmorus“ apklausa, valdančiųjų LSDP populiarumas pastebimai sumenko: kovą jis siekė 21,2 proc., o balandį – 15,7 proc.
Remiantis apklausos rezultatais, į antrą vietą partijų populiarumo lentelėje iš šešto šoktelėjo LVŽS, kurios sąrašo į rinkimus lyderiu tapo buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis. Kovą partijos populiarumas siekė 7,1 proc., o balandį – 11,1 proc.
Trečioje vietoje partijų populiarumo lentelėje atsidūrė Liberalų sąjūdis, už kuriuos balsuotų 9,6 proc. rinkėjų (kovą – 10,4 proc.), ketvirtoje vietoje – partija „Tvarka ir teisingumas“, kurią palaiko 8,4 proc. rinėjų (kovą – 7,7 proc.), penktoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurią remia 8 proc. rinkėjų (kovą – 10,2 proc.), šeštoje – Darbo partija su 7,7 proc. reitingu (kovą – 6,8 proc.), septintoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, už kurią balsuotų 2,5 proc. (kovą – 3,2 proc.).
Kas nutiko „nenugalimiesiems“ socdemams?
Portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas aiškino, kad socialdemokratų kritimą partijų reitinge lėmė du veiksniai.
„Pirmas dalykas – žiniasklaidoje yra pakankamai daug neigiamo dėmesio socialdemokratų partijai, jos rinkiminei taktikai, skandalams, partijos lyderio nuomonės keitimui, nesuvaldymui situacijos su Druskininkų meru bei kitiems partijų skandalėliams.
Antras dalykas – kitų partijų kilimas. Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija kyla socialdemokratų sąskaita. [...] Dėl to, kad ponas S. Skvernelis, kuris yra vienas populiariausių politikų Lietuvoje, tapo valstiečių partijos lyderiu, atitinkamai pakilo tos partijos reitingus socialdemokratų sąskaita vėl gi“, – komentavo M. Jurkynas.
Panašiai socialdemokratų susilpnėjimą komentavo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis. Anot jo, akivaizdu, kad su valdančiaisiais susiję skandalai – Vijūnėlės dvaro istorija, nutekinti aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko telefoniniai pokalbiai – padarė savo.
„Tai buvo visa serija skandalų, prasidėjusi praėjusiais metais nuo A. Butkevičiaus žento skandalo, vėliau iškilo Vijūnėlės dvaro istorija, tada buvo K. Trečioko skandalas, nors šis politikas yra ne iš socdemų partijos, bet premjeras nepadarė nieko, kad ministras atsistatydintų, o ministras buvo susijęs su įtakingų socialdemokratų partijos žmogumi Ričardu Malinausku, kuris vėliau išėjo. Taigi, ženklų, kad socialdemokratams slysta kontrolė iš rankų buvo ne vienas ir tie dalykai eskalavosi ilgai.
S. Skvernelis buvo labai populiarus ministras, bet socialdemokratai nesugebėjo su juo susiderėti, kad jis eitų su jais į rinkimus. Faktas, kad S. Skvernelis buvo veiksnys, lėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumo padidėjimą, o tai kažkiek sutampa su socialdemokratų susilpnėjimu“, – aiškino M. Jastramskis.
Socdemų reakcija gali būti įvairi
VDU profesorius M. Jurkynas tikina, kad socialdemokratų reakcija į krentančius reitingus bus dramatiškai – jie artėjant Seimo rinkimams taps vis aršesni. Pasak politologo, kad socdemai taps piktesni jau spėjo parodyti, parlamente paremdami Seimo laikinosios komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis sudarymą.
„Socialdemokratų pozicijos šiandien yra silpnesnės ir aš prognozuoju, kad socialdemokratai imsis agresyvesnės politinės taktikos. Tai mes jau matome komisijos sudarinėjime Seime, kuri tirs atitinkamai įvairius galimus būdus paveikti kitas valstybės institucijas, o tarp eilučių – kaip prezidentė, ko gero, galėjo pasinaudoti teisėsauga galbūt net už konstitucinių įsipareigojimų ribų. Aš manau, kad tos agresyvesnės, puolamosios taktikos mes matysime daugiau, nes tikrai jie nesėdės, sudėję rankų, ir nesileis talžomi“, – komentavo M. Jurkynas.
Tuo metu M. Jastramskis mano, jog socdemų agresyvumas būtų labiau staigmena negu loginė reakcija į žemyn krentančius partijos reitingus.
„Valdančiajai partijai atvirai pereiti į kontrpuolimą prieš opoziciją būtų keista strategija, nes jie tokiu būdu pripažintų, kad yra pagrindo tam puolimui. Valdančiųjų normali rinkimų strategija normaliomis sąlygomis – ar tai būtų Lietuva, ar kitos valstybės – yra pabrėžimas tos padėties, kas buvo nuveikta jiems valdant. Socialdemokratai turėtų tą daryti, tačiau kyla klausimas, ar socialdemokratai turi, kuo pasigirti“, – svarstė VU TSPMI dėstytojas.
LVŽS jau spėjo išgąsdinti, bet ar ilgam?
Populiarųjį S. Skvernelį suviliojusi LVŽS savo reitingu, greičiausiai, jau spėjo išgąsdinti ne tik valdančiuosius, bet ir opoziciją, bet ir jie turi potencialo kilti dar aukščiau ir galbūt tapti lydere?
Politologo M. Jurkyno teigimu, atsakyti į šį klausimą nėra lengva, mat ne paslaptis, kad rinkėjų apklausos rodo tik dalį tikrųjų visuomenės nuotaikų paveikslo.
„Valstiečiai į Seimą yra patekę tik vieną kartą, tai yra 2000 metais, kai juos vedė K. Prunskienė. Sunku įvertinti partijos rinkėjų disciplinuotumą. Tarkime, apklausos socialdemokratų populiarumą rodo 3-4 procentais didesnį rezultatą negu iš tiesų yra. Tai reiškia, kad socialdemokratų nesibodi visi ateiti į rinkimus, jie jaučia simpatiją partijai, tačiau balsuoti ateina ne visi skirtingai nuo tų partijų, kurių rinkėjai yra labiau drausmingi kaip, tarkime, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.
Aš nežinau, ar valstiečių ir žaliųjų partijos simpatikai yra drausmingi rinkėjai. Tai, kad jų reitingas yra aukštesnis nei be kada, dar nereiškia, kad visi jų rinkėjai ateis į rinkimus. Antras dalykas – neužmirškime, kad tai yra tik pusė Seimo ir galutinai laimėtojas išaiškėja po antro turo, kai vienmandatėse apygardose atsiranda laimėtojai ir susidėlioja didžiausios frakcijos. Taigi, aš nesu tikras, ar valstiečiai, ypač miestuose, kur yra didžiausia rinkėjų dalis, bus tokie populiarūs ir sugebės laimėti antrame rinkimų ture. Dėl to aš nemanau, kad jie bus tarp dviejų didžiausių frakcijų Seime“, – dėstė VDU profesorius.
Anot M. Jastramskio, LVŽS pakilimas – pastarųjų kelių metų darbo ir S. Skvernelio prisijungimo rezultatas, tačiau, kaip teigė politologas, buvusio vidaus reikalų ministro suviliojimo istorija jau tuoj nebebus tokia patraukti ir įdomi rinkėjams, taigi LVŽS reikės galvoti apie kitas populiarumo pelnymo priemones.
„Valstiečiai ir žalieji kol kas nepasiūlė į ką jie koncertuosis, į kokias problemas be alkoholizmo jie kreips dėmesį, bet manau, kad, jei jie racionaliai save pozicijonuos kaip tradicinės centro kairės jėgą, tai gali būti rimta grėsme socialdemokratams.
Aišku, jie gali būti grėsmė ne tik socdemams. Mes matome iš tų reitingų, kad nėra labai stabilių Lietuvoje partijų elektoratų ir, be abejo, naujai kylanti partija, jeigu ji nėra labai kraštutinė, populistinė, o yra nuosaikesnė, gali iš visų partijų elektoratų po truputį prisivilioti, galbūt gali prisivilioti dalį ir tų rinkėjų, kurie iš viso neketina balsuoti rinkimuose“, – komentavo M. Jastramskis.
„Tvarkiečių“ ir konservatorių palaikymas: apklausomis pasitikėti neverta?
Partiją „Tvarka ir teisingumas“ pastaruoju metu krėtė ne vienas skandalas, tačiau jų reitingas ūgtelėjo, tuo metu TS-LKD, kurie dėjo didžiules pastangas, kritikuodami valdančiuosius, populiarumas smuko. Kaip tai suprasti?
VU TSPMI dėstytojas M. Jastramskis ragino nesureikšminti šių partijų populiarumo, kurį parodo rinkėjų apklausos, mat „tvarkiečių“ ir konservatorių elektorato elgesys gerokai skiriasi.
„Aš manyčiau, kad tų, kurie apsisprendė, jog balsuotų už „tvarkiečius“, yra gerokai mažiau negu 7 ar 8 procentai. Tarkime, konservatorių partija yra ta partija, tarp kurios reitingo ir realių rezultatų rinkimų metu yra didelis skirtumas. Tuo metu kalbant apie partiją „Tvarka ir teisingumas“, aš esu įsitikinęs, kad geriausiu atveju kas trečias žmogus iš tų, kurie atsako, kad balsuos už „Tvarką ir teisingumą“, iš tikrųjų už juos balsuos. O tų, kurie sako balsuosiantys už konservatorius, į rinkimus ateis balsuoti kokių 80 procentų“, – kalbėjo M. Jastramskis.
M. Jurkynas ūgtelėjusį „tvarkiečių“ populiarumą sieja su socialdemokratų susilpnėjimu.
„Socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkėjai dengiasi. Taigi, mano hipotezė būtų, kad dalis socialdemokratų nubyrėto populiarumo atiteko „Tvarkai ir teisingumui“, – pabrėžė M. Jurkynas.
Politologas taip pat pabrėžė, kad konservatorių populiarumo apklausose rodikliai ir realus jų pasirodymas neretai smarkiai skiriasi, todėl TS-LKD išbraukti iš galimų lyderių Seimo rinkimuose sąrašo nevertėtų.
„Parama konservatoriams yra pakankamai didelė, žinant, kad miestuose už juos gana stipriai balsuoja, tai jų rėmėjų gali būti daugiau negu atspindi apklausos. Kita vertus, žinant, kad konservatoriai prarado didžiulį palaikymą savivaldybių tarybų rinkimų ir tiesioginių merų rinkimų metu, tai neaišku, kiek jie čia atsigaus, o kiek iš tiesų yra tiems visuomeniniams judėjimams pralaimėję ar praradę gretas.
Vis dėlto, sakyčiau, kad jų populiarumas yra aukštesnis negu 8 procentai ir tai matysime rinkimuose, ypač, jei bendras aktyvumas nebus didelis, tada dalis tų aktyvių, drausmingų už Tėvynės sąjungą balsuojančių rinkėjų bus didesnė. Taip pat manau, kad konservatoriai vienmandatėse apygardose gali pasirodyti neblogai, taigi jie turi šansus būti antra didžiausia frakcija Seime“, – aiškino M. Jurkynas.
