"Santūrus lietuviai ir per pačias valstybines šventes." - kas norėta pasakyti šiuo teiginiu, kuris neturi logiškos sakinio konstrukcijos?
Abejotinos kokybės "tyrimas".
Apskritai "straipsnis" yra mokyklinio lygio rašinėlis. Jei "pastraipos" yra atskiriamos grafiškai, tai dar nereiškia, kad tai yra pastraipos (teiginys, argumentai, išvada).

Kaip neišbluks, jei anksčiau vienoj sąjungoj buvom, o dabar kitoj. Tai dėl ko kariavom, kad jaunimas galėtų į užsienį pabėgt?

man si svente-svarbu.taip kad ir prie namo veliava iskelta,ir automobili papuosiau veliavele.po vilniu vazinejant maloniai nuteike,kad tokiu,papuostu automobiliu-gan daug.vadinasi svente daugeliui.o del apkiauteliu,ar asmenu isviso priesiskai nusiteikusiu lietuvos atzvilgiu-jie autsaideriai,kam jie rupi?:):):)

Isbluko? Gal ne tokios jos spalvos mano akyse, nes visada verkiu matydama keliama musu veliava.Vaikysteje dar maciau, o paskui kiek metu ji buvo prakeikta.

Kas iš tos vėliavos, jei širdyse laisvės nejaučiam?

Bla bla bla... Gėjų manifestas irgi panašiai skamba ;)

Kad net neturiu vėliavos. Kokią teisę jie turi verst kabint ją?

Persistengi. Mato Odinas, kad tamystą reikia patikrinti ar nesi Mossad agentas, prisidengęs trispalve. Reiks važiuoti į Dubajų, mokytis atskirti semitą arabą nuo žydo.

Kokias dar vėliavas kabinti? Noriu kabinu, noriu ne ir į jokius kaimynus nesižvalgau. Įdomu tik pagal kokius įstatymus už vėliavos neiškabinimą poilsio dienomis baudžia? Cituoju:

V.Landsbergis, Tylioji diversija, „Lietuvos žinios“ 2010.02.23

"Gražiai švenčiant Vasario 16-ąją lyg netyčia pasklido žinia, seniau nepastebėtas faktas: Lietuvoje nebėra valstybės švenčių. Gal nebėra valstybės? Formaliai žiūrint, pagal popierius ir kai kurias praktikas, tarsi yra. O politikų protuose?

Pasirodo, ir Vasario 16-oji, ir Kovo 11-oji pagal dabartinius nepriklausomos Lietuvos įstatymus tėra... nedarbo dienos. Kaip šventės jos įrašytos Darbo kodekse, kad skirti darbuotojams darbo tada draudžiama, ir viskas. Naujasis Darbo kodeksas priimtas 2002 metais, ir ta proga ne atskiru teisiniu aktu, o tyliai įspraudus punktą į Kodekso įsigaliojimo įstatymą, panaikintas 1990 metų Švenčių dienų įstatymas. Anuomet, prieš dvylika metų, turėjom vieną valstybinę šventę - Vasario šešioliktąją, o dar šešiom progom tiesiog švenčių dienas. Ketvirtuoju įstatymo straipsniu buvo patikslintas Darbo įstatymų kodeksas, kad štai tomis dienomis ir nedirbama. Bet atėjo 2002-ieji.

Darbo kodekso įstatymą rengė tuometė kairioji Vyriausybė, premjeru buvo Algirdas Brazauskas, o autorius - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tame projekte ir jo įsigaliojime ligi priimant vis dar nebuvo idėjos naikinti valstybės šventes, tik įrašytos, suprantama, nedirbamos poilsio dienos. Bet projektai patenka įstatymų leidėjui. Tai Lietuvos Seimas, kuriame veikia galinga vidinė institucija - Teisės departamentas. Kartais jis piktnaudžiauja savo galiomis, iš anksto spręsdamas, kuris įstatymo projektas, jei nebūtų tobulinamas, priimtas galbūt pažeistų Konstituciją, todėl jo nereikią nė tobulinti. Blokada. Kartais departamentas gali imtis ir diversijų. Kadangi turiu daugiau pavyzdžių, tai ir dėl valstybės švenčių, manau, buvo suveikta sąmoningai. Ir departamentas, ir Seimo narys vienu metu surašė papildymus, kad įsigaliojus Darbo kodeksui netektų galios Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymas. Darniai suveikus bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarus, Kodekso įsigaliojimo įstatymo priėmimo metu posėdžiui vadovavęs Č.Juršėnas tarė: „Dabar dėl antram straipsniui kolegos A.Syso teiktos pataisos pagal Teisės departamento siūlymą. Ar galime priimti?“ Nepriminus pataisos turinio, ir jau „ačiū“. Valstybės švenčių nebeliko (dar pagal tvarką turėjo pasirašyti A.Paulauskas ir V.Adamkus), tik dienos, kai nedirbama. Poilsis neblogai, žinoma.
......"

širdyse niekad nenubluks...