Trečdalis Seimo narių, daugiausiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų darbo frakcijų atstovai, šį mėnesį įregistravo Konstitucijos pataisą, įtvirtinančią individualų konstitucinį skundą.
Siūloma nustatyti, kad į KT galėtų kreiptis kiekvienas šalies gyventojas dėl įstatymų, Seimo, prezidento, Vyriausybės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, jeigu tų teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines teises ar laisves. Asmuo prieš tai turėtų būti išnaudojęs kitas teisinės gynybos priemones.
Panašias pataisas Seimas jau nagrinėjo per pavasario sesiją, tačiau birželį per pirmąjį priėmimą pritrūko keturių balsų, kad individualus konstitucinis skundas pajudėtų į priekį. Už Konstitucijos pakeitimą tuomet balsavo 90 parlamentarų,
Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, tuo tarpu reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas po nesėkmingo balsavimo apgailestavo, kad Lietuva lieka viena paskutinių Europos valstybių, nesuteikiančių savo piliečiams teisės kreiptis į KT su individualiu skundu.
Didžiausios Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad naujasis projektas yra patobulintas bendradarbiaujant su teisininkais, ir tikisi, kad „parlamentarams užteks politinės valios maksimaliai užtikrinti deramą piliečių teisę gintis“.
Individualaus skundo KT įteisinimas numatytas šios valdančiosios koalicijos programoje ir priemonių plane. Ji planavo, kad šis institutas pradės veikti 2019 metais.
Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
