Išmaniųjų sprendimų šalininkai tikina, kad pažangūs duomenų centrai, aptarnaujantys didžiulius kiekius žmonių ir organizacijų, sutaupo ne tik laiko, bet ir leidžia kuo mažiau teršti aplinką, nepaisant to, kad sunaudoja daug energijos.
Pagrindinis argumentas yra tai, kad jei ne milžiniškų informacijos kiekių ir srautų apdorojimas bei perdavimas inovatyviomis kompiuterinėmis priemonėmis, tuomet visa tai tektų atlikti naudojant kitus metodus, kuriems reikia dar daugiau energijos – pavyzdžiui, daugiau naudojantis transportu.
Duomenų centrų atstovai Lietuvoje pripažįsta, kad mūsų šalyje nei vienas tokio pobūdžio centras nenaudoja alternatyviosios arba kitaip vadinamosios „žaliosios energijos“.
Atsinaujinantys energijos ištekliai šalies duomenų centrams vis dar yra ateities laiptelis. Paklausti, kodėl šioje srityje žingsniai atliekami lėtai, duomenų centrų specialistai patikina, jog atsinaujinantys energijos šaltiniai per mažai generuoja energijos, kad duomenų centras galėtų sklandžiai veikti. Tokiems pamąstymams prieštarauja pasaulinė patirtis.
Visai neseniai Europos žiniaslaidoje aktyviai nuvilnijo informacija, kad tokie informaciniai gigantai kaip „Google“ ir socialinis tinklas „Facebook“ itin atsakingai žiūri į duomenų centrų suvartojamos energijos ir išskiriamo CO2 poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, minėtas socialinis kanalas paskelbė, kad jo duomenų centras šiuo metu yra ten, kur nėra jokių problemų užtikrinti jo veikimą ir sklandų darbą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Reikalingą energiją sklandžiam socialinio tinklalapio darbui užtikrina vėjo jėgainės.
Vienos informacinių technologijų bendrovės inžinieriai palaiko tokias pažangias pasaulines iniciatyvas ir svarsto, kad kažkada panašiais metodais galbūt dirbs ir Lietuvoje esantys duomenų centrai.
„Kol kas aišku tai, kad pažangios technologijos iš tiesų leidžia gerokai sumažinti poveikį klimato kaitai, nes jei prisimintume tuos laikus, kai visa informacija būdavo perduodama kitais būdais – gabenant benzinu ar kita kuro rūšimi varomu transportu, tai poveikis aplinkai tikrai būdavo daug didesnis nei dabar, kai dažnai tereikia paspausti kelis mygtukus tam, kad milžiniški informacijos kiekiai laiku ir operatyviai pasiektų adresatą“, – svarsto informacinių technologijų ekspertai.
Pasak jų, ką jau kalbėti apie tai, kad sutaupoma labai daug popieriaus, kuriam pagaminti taip pat reikia suvartoti daug energijos.
Kadangi pasaulyje jau vyksta aktyvūs procesai, nukreipti į tai, kad interneto vartotojai kuo mažiau prisidėtų prie klimato kaitos, tikėtina, jog greitu laiku situacija keisis kardinaliai, nors dabar duomenų centrų suvartojamos energijos ir išskiriamo CO2 kiekiai tikrai nedžiugina nei pačių duomenų centrų atstovų, nei informacinių technologijų naudotojų.
Pagal naujausius duomenis, pateikiamus „Greenpeace“ organizacijos, galingi serveriai, esantys duomenų centruose, sunaudoja apie du procentus pasaulio energijos.
Tokie rodikliai skatina gerokai susimąstyti apie tai, kad atsižvelgiant į informacinių technologijų plėtrą, jau per artimiausius penkerius metus minėtas procentas gali padidėti kone tris kartus.
Minėta tarptautinė organizacija suinteresuota, kad viso pasaulio informacinių o kompanijos nedelsdamos imtųsi veiksmų ir pradėtų kurti strategijas, kaip artimiausiu metu būtų galima įgyvendinti tokias priemones energijos suvartojimo srityje, kurios bent iš dalies pakoreguotų jų santykį su klimato kaita.
Šiuo metu visoje Europoje atliekama daug tyrimų, leisiančių atsakyti į klausimą, kuri strategija veiksmingiausia ir kaip netolimoje ateityje dirbs dideli duomenų centrai.
