Vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams, Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia „protų nutekėjimo“ problema. „Protų nutekėjimas“ ir „protų cirkuliacijos“ nebuvimas stabdo šalies mokslo ir ūkio plėtrą, kyla grėsmė pilietinei visuomenei ir intelektualiniam tautos potencialui. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra bendros strategijos, kaip reikėtų spręsti šią problemą.
Užsienio lietuvių rėmimo centro (ULRC) užsakymu ekspertai parengė „Protų sugrąžinimo programą“. Nors panašios programos būna vertinamos nevienareikšmiškai, pripažįstama, kad tokios iniciatyvos yra sveikintinos.
„Protų sugrąžinimo programoje“ siūloma nuosekliai rinkti informaciją apie užsienio mokslo centruose studijuojančius ir dirbančius Lietuvos piliečius, įdiegti konkursinį finansavimo mechanizmą, kuris būtų taikomas organizuojant mokslininkų vizitus Lietuvoje, didinti užsienyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos mokslininkų įtraukimą į ekspertinį mokslinių projektų vertinimą.
Visgi, anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, „protų sugrąžinimo“ programos gali sudaryti sąlygas diskriminacijai. „Pati idėja, žinoma, graži, bet kaip konkrečiai tą padaryti? Ar tai nebūtų iškreipta konkurencija?“, - portalui „Balsas.lt“ sakė TILS vadovas.
ULRC direktoriaus dr. Tomo Žalandausko nuomone, tam, kad būtų išvengta grįžtančiųjų protegavimo vietinių mokslininkų atžvilgiu, reikalingos kompleksiškos priemonės mokslo srityje. „Protų sugrąžinimo programos“ tikslas yra užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų susigrąžinimas, o šalyje jau dirbančių mokslininkų išlaikymui turėtų būti skirtos kitos programos, pavyzdžiui, valstybės asignavimai moksliniams tyrimams ir pan.
Nors dažnai panašūs projektai susilaukia kaltinimų pinigų plovimu, šio projekto vadovas T. Žalandauskas atmeta tokias asociacijas: „Galima kritiškai vertinti rekomendacijas ir popierius, tačiau mūsų atveju yra skaitomos paskaitos ir daromi realūs tyrimai“.
Lėšos programai įgyvendinti būtų skirtos ne tik iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Protų susigrąžinimu“ yra suinteresuotas ir privatus sektorius, kuris taip pat dalyvautų programos finansavime.
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė T. Žalandauskas, apie konkrečius žingsnius programos įgyvendinime bus galima kalbėti rudenį, kuomet ji bus pateikta politikams. Anot jo, norint įgyvendinti šią programą, reikalingas politinis apsisprendimas imtis esminių mokslo aplinką gerinančių priemonių ir ryžtingi visų mokslo politikos dalyvių veiksmai.
Galima manyti, jog valdžios atstovai panašias iniciatyvas dėl „protų sugrąžinimo“ klausimo vertina teigiamai. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, buvusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė portalui „Balsas.lt“ teigė, kad tokios programos visada yra naudingos.
„Visos investicijos į žmones, kad jie grįžtų ir dirbtų Lietuvoje, yra reikalingos“, - sakė R. Žakaitienė.
Tokios pat pozicijos laikosi ir „Socialinių inovacijų instituto“ atstovai, teigdami, jog valdžiai „reikia ryžtis reformoms, kurioms iki šiol dar nėra pasiryžta“.
Programa buvo parengta remiantis kitų valstybių patirtimi bei atlikus situacijos Lietuvoje analizę. Paruošti pasiūlymai, kaip ne tik sugrąžinti į užsienį išvykusius Lietuvos mokslininkus, tačiau ir ateityje sukurti Lietuvos, kaip patrauklios šalies kitų valstybių mokslininkams ir lygiavertės konkurentės protų cirkuliacijos srautuose, įvaizdį.
Ambicingiems tikslams įgyvendinti siūloma didinti užsienyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos mokslininkų įtraukimą į ekspertinį mokslinių projektų vertinimą, kurti ir stiprinti užsienio lietuvių mokslininkų tinklus bei formuoti palankų Lietuvos įvaizdį.
Kaip vieną iš svarbiausių mokslininkų susigrąžinimo priemonių, leidžiančių išlaikyti ryšius su kilmės šalimi ir skatinančių mokslinį bendradarbiavimą, ULRC direktorius dr. T.Žalandauskas įvardina paramą išvykusių mokslininkų bendruomenėms užsienyje.
Kitų šalių patirtis rodo, kad tokie tinklai yra patikimas būdas užsitikrinti išvykusių mokslininkų prisidėjimą prie kilmės šalies mokslo plėtros. „Į užsienį išvykusių mokslininkų bendruomenių narių iniciatyva neretai yra kuriami tarptautiniai tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio įstaigomis ir pan. Šios bendruomenės taip pat prisideda prie kilmės šalies palankaus įvaizdžio formavimo, savo pasiūlymais gali reikšmingai prisidėti prie tėvynės mokslo ir tyrimų reformų ir plėtros“, - teigia projekto vadovas T. Žalandauskas.
Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
