Iš Vokietijos vėžį sukeliančio nuodo dioksino skandalas plinta po pasaulį. Vokiškos kiaulienos atsisako Kinija ir Pietų Korėja, importuojamų produktų kontrolę griežtina Ukraina ir Rusija. Gerokai arčiau skandalo centro esančios Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad panikuoti neverta.
Pavojingas sveikatai
Dioksinai paprastai susidaro deginant buitines atliekas, kaip pašaliniai cheminės ir medžio apdirbimo pramonės produktai. Jie labai atsparūs skilimui, gali kauptis mitybos grandinėje – dirvožemyje, pašaruose, organizme. Iš 210 cheminių junginių grupės, vadinamos dioksinais, 17 yra toksiški, o 8–tetrachlordibenzo–p–dioksiną (TCDD) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskiria prie žmogų veikiančių kancerogenų.
Dėl Vokietijoje kilusio dioksino skandalo Kinija vakar uždraudė kiaulienos ir kiaušinių importą iš šios šalies, o Ukraina sustiprino importuojamos vokiškos mėsos ir pašarų kontrolę. Anksčiau vokiškos kiaulienos importą uždraudė Pietų Korėja. Slovakija laikinai neleido įvežti iš Vokietijos vištienos ir kiaušinių.
Rusija dar praėjusį šeštadienį pagrasino uždrausianti vokiškų gyvūninės kilmės produktų importą, jei Vokietijos valdžia nesiims priemonių dėl dioksinu užterštų pašarų, mėsos ir kiaušinių.
Pateko ir į kitas šalis
Normas viršijantis dioksino kiekis pernai gruodį aptiktas kai kurių Vokietijos regionų ūkiuose naudojamuose gyvulių pašaruose. Patikrinus jų produkciją, leistiną normą 4 kartus viršijančios vėžį sukeliančio dioksino koncentracijos nustatytos kiaušinių ir trijų viščiukų mėsos mėginiuose. Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės paukštyne teko sunaikinti daugiau kaip 8 tūkst. vištų.
Kilus skandalui, praėjusią savaitę patikrinti buvo uždaryta 4700 fermų. Jos negalėjo niekur tiekti savo produkcijos. Šiuo metu apribojimai vis dar taikomi 490 ūkių 7–iose Vokietijos žemėse.
Šią savaitę Vokietijos valdžia nurodė paskersti ir sudeginti šimtus vieno Žemutinės Saksonijos ūkio kiaulių, kurių mėsos mėginiuose buvo rasta padidinta dioksino koncentracija.
Vokietijos rizikos vertinimo institutas suskubo raminti, kad rasti dioksino kiekiai nekelia žmonių sveikatai tiesioginio pavojaus.
Šalies valdžia taip pat tvirtino, kad užterštų pašarų nepateko į kitas ES šalis. Tačiau Europos Komisija pranešė, kad į Prancūziją ir Daniją yra patekę apnuodytų pašarų, o į Olandiją eksportuota daugiau nei 130 tūkst. galimai užterštų kiaušinių, o iš jų pagamintų produktų aptikta Didžiojoje Britanijoje.
Europos Komisija užvakar pareiškė ketinanti svarstyti, kaip reguliuoti pašarų kokybę ES, jei patys gamintojai to padaryti nesugeba.
Biokuro gamybos produktas
Nustatyta, kad dioksinas į pašarus pateko jų gamybai naudojant riebiųjų rūgščių atliekas, kurios gaunamos technologinio proceso metu gaminant biodyzelinį kurą. Šiose pašarų ir maisto gamybai draudžiamose naudoti atliekose ES leistinas dioksinų lygis viršytas net 78 kartus.
Šiaurinėje Šlėzvigo–Holšteino žemėje veikianti kompanija „Harles und Jentzsch“ per Olandijos prekybininką iš viso gavo 7 nesaugių riebiųjų rūgščių siuntas iš biodyzelino gamintojo PETROTEC.
Jos buvo sumaišytos su 500 t augalinės kilmės riebalų ir pagaminta 3000 t potencialiai pavojingų pašarų vištoms, galvijams ir kiaulėms. Šie pašarai buvo parduoti 25 kitiems pašarų gamintojams Vokietijoje. Dioksinu užnuodytus pašarus iš viso gavo 4049 Vokietijos ūkiai 11–oje Vokietijos žemių. Oficialiai pranešama, kad Rytų Vokietijos ūkiuose galėjo būti sunaudota apie 55 t dioksinais užterštų pašarų.
– Kitos šalys stiprina pašarų ir mėsos iš Vokietijos kontrolę. Ar Lietuva dėl to rami ir neketina griežtinti kontrolės? – klausė „Respublika“ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus dr. Jono Miliaus.
– Kiekviena šalis, įvertinusi riziką, pasirenka taikytinas priemones. Mūsų tarnyba apklausė visus Lietuvos didžiuosius paukščių ir kiaulių ūkius, patikrino, ar į Lietuvą neįvežta į skandalą įtrauktų Vokietijos pašarų gamintojų produkcijos. Papildomai kreipėmės į EK ir į Vokietijos kompetentingą instituciją, kad pateiktų oficialią informaciją apie nesaugių pašarų ir galimai užterštų maisto produktų išplatinimą ES valstybėse. Taip pat laikinai sugriežtinta įvežamos vokiškos kilmės gyvūninės produkcijos kontrolė.
– Kokių priemonių ėmėsi VMVT, kad būtų išvengta dioksino patekimo į pašarus Lietuvoje?
– Kadangi nustatyta, kad dioksinas į pašarus galėjo patekti iš biodyzelino gamybos atliekų, tarnyba patikrino Lietuvos biodegalų gamybos įmones. Nustatyta, kad rapsų išspaudos gaunamos traiškant ir spaudžiant jas specialiais įrenginiais, nenaudojant cheminių medžiagų. Atsižvelgiant į biodegalų gamybos įmonių naudojamus rapsų išspaudų gamybos technologinius procesus galima sakyti, kad Lietuvoje gaminamose rapsų išspaudose dioksino susidarymo galimybės praktiškai nėra.
– Ar vartotojai, perkantys kiaušinius, paukštieną, kiaulieną, taip pat ir pašarus turguose arba iš privačių asmenų, gali būti įsitikinę dėl jų saugumo? Ar tie produktai negali patekti pas prekeivius nelegaliu būdu?
– VMVT taikomos ribojimo priemonės yra prevencinės ir neilgalaikės, o Lietuvos rinkoje parduodami maisto produktai ir pašarai saugūs. Tačiau noriu pabrėžti, kad nelegali prekyba – nusikalstama veika, už kurią baudžiama pagal įstatymus. Visiems Lietuvoje parduodamiems maisto produktams, nesvarbu, kur jais prekiaujama, galioja vienodi saugos, kokybės, ženklinimo ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų reikalavimai. Todėl noriu paraginti pirkėjus būti sąmoningus ir nepamiršti, kad įsigydami neaiškios kilmės, atitinkamo ženklinimo neturinčius ir t.t. maisto produktus jie visų pirma rizikuoja savo sveikata.
Alia ZINKUVIENĖ
