jau dvidešimt metų panašios kalbos, gal tik lozungų mažiau - propaganda vystosi. Bet kai prisimenu donskio karjerą Lietuvoje (valatkos diriguojamas antipaxizmas, valstybininkų/oligarchų totali gynyba, profesoriaus vardo gavimas su šantažo kvapeliu), ir greit susiformavusį po to pagurklį. Suprantu, kad emigrantas būsiu Lietuvoj tol, kol elgsiuosi taip kaip donskiai and Ko siūlo.

Gėda man tarp tokių kauniečių gyventi, kurie temoka šmeižti, negirdėję ir nematę nė vieno žmogaus, kuris moka argumentuoti tai ką tvirtina ir laiko šmeižtą žemu dalykų.

Tačiau čia juk Lietuva, juk natūralu visus idiotais laikyt. TIK AŠ VIENAS ESU TEISUS... Yey... pasveikinkime mūsų kultūrą :)

manau kad Airijos policija ne tik kad pistoletu nesinesioja, bet ir kysiu neima.. ;)

Ko tame Donskyje daugiau ? Meshlo, nieksho,
nusikaltelio, menkystos?
Bet tik ne filosofo. Emigrantams buti emigrantais
sekasi geriau, negu jam filosofu.

Man idomu kokia proga tiek imta rasyti apie tuos emigrantus? Visi europieciu proteviai kazkada is kazkur atsibaste i Europa,kiti kazkur kitur nukeliavo..tokie zmones yra-keliauninkai,o keliauti paskatina ivaiausios priezastys. Taip,Lietuvoje buvo mitologizuoti Vakarai ir ne be pagrindo. Isvaziave zmones susiduria su geresniu pasauliu(ne tik materialiai) ir tik tada suvokia kad gali buti ir kitaip. Emigrantai-Lietuvos rysys su Europa,o ne tik turistai ir verslininkai. Butent emigrantai gali atnesti dalele svetimos bet naudingos kulturos grisdami i Lietuva.
Ir jie atsives tas vertybes kuriomis mes is tiesu esame atsilike nuo Vakaru,arba jas kazkada tureje bet prarade.
Pvz: Airijoje policija neturi pistoletu,ju nenesioja.

5 metus gyvenau (studijvau ir dirbau) Norvegijoje ir DB. Kai du skirtingi zmones skirtingu laiku ir situacijose pastebejo, kad emiau kalbeti su akcentu, nejuokais susimasciau. dabar jau 2 metai vel gyvenu LT. Akcentas dingo. Taciau ne is karto sekes vel priprasti psichologiskai. Grizes i Tevyne, as neretai nustebdavau, ir ta nuostaba buvo susijusi su kasdienemis situacijomis, kurios buvo skirtingos nuo to, prie ko jau beveik buvau priprates. Jausmas labai keistas. O aplinkiniai i mane ziurejo jau ne kaip i vietini. Aisq, ne Norwegijoje, nei DB i mane niekas niekada neziurejo kaip i sava. Vat ir psichologija. Niekam nelinkeciau tokiu dviprasmisku isgyvenimu, kurie galiausiai apima zmogu, susidurus su emigracija

to nesuprantamas teiginys
tu pasiskaityk atidziau ta teigini
☺

Ta proga renkames sia savaite visi prie Seimo, protestuoti pries gedinga partiju susitarima zlugdyti aukstaji moksla.

"jo profesija (beje, neretai intelektuali ir reikalaujanti nuolatinio sunkaus darbo ir tobulinimosi – mediko, dėstytojo, tyrinėtojo)"
Ar tikrai nereikalauja? Butent sios profesijos ir reikalauja NUOLATINIO tobulinimosi, nesnekant jau apie tikrai sunku darba.
Si teigini galima butu pritaikyti nebent laisvam filosofui - jo tobulinimosi rezultatus geriausiai parodytu publikuoti mokslo veikalai. Jei tokiu nera (neskaitant rasliavos bulvarineje spaudoje), tuomet viskas aisku.
O dvasineje emigracijoje buvo didzioji dalis intelektualios visuomenes sovietmeciu. Taigi, dabar nereiketu vaizduoti saves kankiniu, juolab kad galimybes isreiksti save dabar yra nepalyginamai didesnes. Jeigu tik yra ka isreiksti...

Gyvenimas tai nėra atostogos.