Neseniai į redakciją kreipėsi keletas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų. Jie išreiškė nuogąstavimus, kad konkursas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigoms užimti įvykęs neskaidriai – atseit teisingumo viceministras ir šio konkurso komisijos pirmininkas Gytis Andrulionis ruošęsis „prastumti“ į direktoriaus postą savą žmogų.
Antras konkursas
Darbuotojų nerimas atrodė visai pagrįstas. Yra kilęs ne vienas skandalas, kai savivaldybių, ministerijų vadovai ir kiti aukšti pareigūnai pakišo šiltas kėdes savo draugams, artimiesiems, gerai pažįstamiems ar partijų bendražygiams.
Į Kalėjimų departamento vadovo pareigas konkursas buvo skelbiamas du kartus. Kalbama, kad koją vis pakišdavo Ramūnas Kalendra, buvęs Gydymo ir pataisos namų (dabar – Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinys) direktorius, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus apkaltintas pavogęs milijonus ir vadovaudamas pataisos namams neva pagerinęs gyvenimo sąlygas kai kuriems nuteistiesiems. Mat du aukštuosius mokslus baigęs ir beveik 20 metų Kalėjimų departamento sistemai atidavęs vyras buvo pareiškęs norą dalyvauti konkurse į šio departamento direktoriaus postą. Teismuose R. Kalendrai pavyko įrodyti, jog milijonų jis nepavogė, o dėl 4 nuteistiesiems neva sudarytų išskirtinių sąlygų tebevyksta teisminiai ginčai.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas, minėto konkurso komisijos narys Vytautas Lamauskas paaiškino: „Pirmą kartą konkursas neįvyko todėl, kad tebuvo vienas pretendentas. Teisingumo ministras, norėdamas, kad konkurse dalyvauti daugiau pretentendų, nutarė konkursą skelbti iš naujo“.
Tad rugsėjo mėnesį pagaliau konkursas įgavo pagreitį. Vadovauti šiai statutinei sistemai panoro 4 kandidatai: Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktorė Marta Gavrilovienė, turinti didelę darbo patirtį, advokatas Arvydas Juršėnas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Darius Karabinas ir Policijos departamento Vidaus audito skyriaus viršininkas Artūras Norkevičius.
Buvo pranašesnis
Būtent A. Norkevičiaus kandidatūra sukėlė įtarimų kai kuriems Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuojams. Buvo teigiama, jog šis pretendentas esąs viceministro G. Andrulionio kurso draugas ir geras pažįstamas. Esą vyrai kartu dirbę Valstybės kontrolėje. Paprastai, jei paaiškėja, kad komisijos narys yra artimas pretendento giminaitis arba esama kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl nešališkumo, toks komisijos narys turi nusišalinti. G. Andrulionis to nepadarė, todėl paprašėme išsklaidyti abejones.
Atsakymas atėjo iš teisingumo ministro patarėjos Vaidos Vincevičiūtės. „Rengiant konkursus į atsakingas pareigas, deja, visuomet netrūksta įvairiausių gandų ir spekuliacijų. Galime patvirtinti, kad komisijos pirmininkas neturi jokių asmeninių interesų, susijusių su pretendentais, dalyvaujančiais šioje atrankoje“, – rašoma elektroniniame laiške.
V. Lamauskas patikino, kad savo žiniomis ir ateities vizija, ką būtent reikėtų nuveikti Kalėjimų departamento sistemoje, A. Norkevičius pasirodęs visa galva pranašesnis už kitus pretendentus, todėl komisija vieningai ir nubalsavusi už šį kandidatą. O informacijos apie pretendentus komisijos nariai gavę pakankamai. Įdomi detalė – V. Lamauskas negalėjo patikslinti jokių duomenų apie pretendentą A. Juršėną – advokatas jis ar STT darbuotojas. Ministro patarėja V. Vincevičiūtė tvirtino, jog siekiant maksimalaus skaidrumo, ministras pakvietė stebėtojo teisėmis net dar du atstovus iš nevyriausybinių organizacijų. „Na, jei kam nors kyla pagrįstų įtarimų, kad konkursas vyko neskaidriai, tam yra Vyriausioji tarnybinė etikos komisija, kuri ir nagrinėja skundus“, – sakė V. Lamauskas. – Aš bent jau tokių duomenų neturiu. Beje, vienas komisijos narys, kuris buvo pažįstamas su pretendente direktoriaus pareigoms užimti, kad nekiltų abejonių dėl jo nešališkumo, nusišalino“.
Trūksta informacijos
Kad nekiltų abejonių dėl tokių konkursų prestižinėms pareigoms užimti, visuomenė, o ypač būsimieji pavaldiniai ir kolegos, turėtų turėti galimybę gauti bent minimalią informaciją apie konkurso dalyvius.
Štai kad ir atranka į teisėjų korpusą. Bet kuris suinteresuotas asmuo internete gali surasti elementarią informaciją apie pretendentus – norinčius kilti karjeros laiptais teisėjus ar asmenis, dar tik ketinančius tapti teisėjais. Pateiktose vertinimų lentelėse aiškiai matyti, už kokius nuopelnus, įgūdžius ar patirtį pretendentas pelno komisijos balus. Ir tik po to Teisėjų taryba Lietuvos prezidentui pataria, kurį pretendentą skirti vienos ar kitos pakopos teisėju.
Panašios informacijos konkursuose valstybės tarnautojų pareigoms užimti – nėra. Teisingumo ministerija teisinasi, jog pretendentai esantys nevieši asmenys, ir skelbia tik jų pavardes, o kiti jų duomenys saugomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo numatyta tvarka. „Daugiau informacijos apie laimėjusį konkursą pretendentą paskelbsime, kai jis taps Kalėjimų departamento vadovu (viešu asmeniu)“, – teigiama Teisingumo ministerijos atsakyme.
Profesinės sąjungos vadovas V. Lamauskas sutinka, jog tokie informacijos apie konkursų dalyvius apribojimai sukelia pagrįstų abejonių šių konkursų skaidrumu. „Mes tik už tai, kad būtų kuo daugiau ir aiškumo ir viešumo, – sako V. Lamauskas. – Tuomet būtų mažiau spekuliacijų dėl pretendentų ir komisijos narių tarpusavio santykių. Sutikite, jog kartais tai daroma ne dėl to, kad kažkas yra nešališkas, o tiesiog turint savų motyvų drumsti vandenį“.
Aurelija Žutautienė
