Grupė šiauliečių inicijuoja II pasaulinio karo karių kapų ir obelisko iškėlimą nuo Šv. Petro ir Povilo katedros ir vyskupijos kurijos prieigų į bendras miesto kapines. Argumentai: Lietuvos gynėjų kapų miestų centruose nėra, nereikia jų ir prie naujojo Vyskupijos kurijos pastato.
Miesto meras Justinas Sartauskas tai pavadino ir politinės įtampos didinimu prieš rinkimus.
Penkių žmonių iniciatyva
Vakar į redakciją atėjęs šiaulietis mokslų daktaras, genetikas Klemensas Buškevičius pranešė, kad Šiauliuose tik ką susikūrė karių kapų iškėlimo iš miesto centro iniciatyvinė grupė.
Joje – penki Šiaulių katedrą lankantys tikintieji. Grupė juridiškai neįregistruota.
„Reikia atlaisvinti vietą“, – sakė K. Buškevičius.
Kam?
Vyras paaiškino: „Šalia tikinčiųjų lankoma katedra, naujas vyskupijos kurijos pastatas, prie kurių kapai netinka. Ne vieta čia kapams“.
„Kadangi ant Bažnyčios bus didelis puolimas, jeigu ji iškels tokią idėją, tai mes Vyskupiją dabar palaikome nuošaly karių kapų iškėlimo klausimu“, – prasitarė K. Buškevičius.
Norėta pasiteirauti ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, ar tokia iniciatyva buvo derinta kurijoje.
Kurijos darbuotoja, išgirdusi, ko norime klausti vyskupo, paaiškino: „Vyskupija lieka nuošalyje, nes toje vietoje ne Vyskupijos, o Savivaldybės žemė“. Neatsakyta liko į klausimą, gal vyskupas žaidžia iniciatyvinės grupės narių rankomis?
Nori nuomonių
K. Buškevičiaus teigimu, iniciatyvinė grupė pirmiausia kreipėsi į konservatorių Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje Joną Novogreckį.
„Jis neprieštarauja iškėlimui, jeigu viskas bus teisiškai atlikta, jeigu bus Savivaldybės sprendimas, Visuomenės sveikatos centro leidimas, projektai“, – J. Novogreckio žodžius perdavė K. Buškevičius.
Pirmadienį iniciatyvinė grupė ketina kreiptis į miesto merą Justiną Sartauską šiuo klausimu, į šiauliečius Seimo narius.
„Norime išgirsti ir Šiaulių krašto žmonių nuomonę. Ar jie galėtų paremti finansiškai kapų iškėlimą? O gal kapus laikyti toje vietoje ilgiau ir palikti juos iškelti ateinančioms kartoms, anūkams, nes jie vis tiek kels šitą klausimą. Visiems aišku, kad mirusiems žmonėms vieta yra kapuose, o ne miesto centre“, – dėstė K. Buškevičius.
Skaičiuoja daugiau kapų
„Čia ilsisi ne vien rusų, bet ir kitų tautybių karių palaikai. Apie septyniasdešimt palaidotų žmonių“, – karių kapų istoriją dėstė K. Buškevičius.
Priminta, kad šalia katedros yra daugiau kapų. Manoma, kad ant buvusių kapų pastatyta ir naujoji Vyskupijos kurija.
„Taip, yra ten ir daugiau kapų, bet nėra išorinių požymių, kad ten kapinės. Tik archeologiniai įrodymai“, – pripažino K. Buškevičius.
Prašys pinigų
„Aptarėme, kad viską, kaip yra dabar, su visais antkapiais reikia perkelti ten, kur visi gulsim, – į miesto kapinyną. Viską taip pat įrengti, kaip atrodo ir dabar. Sukalti karstelius kiekvienam ir su kariška pagarba perlaidoti. Paskaičiavome, kad tam reikės apie 1,5 milijono litų“, – dėstė idėją K. Buškevičius.
Jo teigimu, kadangi Savivaldybei ir Vyriausybei lėšų trūksta, bus bandoma prašyti verslininkų, visuomeninių organizacijų paramos.
„Kreipsimės ir į Amerikos lietuvių bendruomenes“, – sakė K. Buškevičius.
Tarptautinio skandalo neneigia
Iniciatyvinės grupės narys K. Buškevičius pripažino, kad karių kapų iškėlimas Šiauliuose gali sukelti tarptautinį skandalą ir dar pabloginti santykius su Rusija.
„Estijoje, matot, kas buvo, kai paminklą kariui iškėlė? Bet reikia protauti: ar galime laikyti tas kapines toliau toje pat vietoje, kai dvidešimt metų esame nepriklausomi? Ar yra nors vieno Lietuvos partizano kapas miesto centre? Visi ilsisi ramiai kapuose“, – dėstė K. Buškevičius.
Nuspręs vyriausybės
„Visiškai aišku, kad Rusijos konsulato pozicija dėl karių kapų iškėlimo yra neigiama. Kapai turi likti ten, kur jie ir yra. Tuo labiau, kad Šiaulių miesto centrinėje dalyje yra ir daugiau karių kapinių“, – išgirdęs apie šiauliečių iniciatyvą iškelti karių kapus sakė Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje konsulas Vladimir Popov.
„Bet kuriuo atveju toks klausimas turi būti sprendžiamas vyriausybių lygmenyje. Todėl čia svarbi ne tik iniciatyvinės grupės pozicija. Mes stebėsime šią situaciją. Galbūt iniciatyvinė grupė supras, kad šituo klausimu neverta užsiimti?“, – pridūrė V. Popov.
V. Popov priminė, kad karių kapinių klausimu Šiauliuose yra suinteresuota ir pravoslavų cerkvė, karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, bendrija.
„Tai paliestų daugelio žmonių interesus“, – pabrėžė konsulas.
„Nėra net galimybės svarstyti“
„Nebe pirmą kartą girdžiu apie tai, kad reikia iškelti karių kapus. Jau keletą kartų tai bandyta kelti. Šiauliuose yra apie dvidešimt kapinių, bet nė vienų neketiname nei perkelti, nei naikinti. Neketinama kelti nei Sukilėlių kalnelio vokiečių kapinių, nei šių. Nors kapines iš Sukilėlių kalnelio kai kam irgi labai norėtųsi iškelti. Tai istoriškai susiformavusios vietos, nematau net galimybės svarstyti kapinių iškėlimo klausimo“, – teigė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Meras, vėl iškilus kapinių iškėlimo klausimui užuodė ir politinę reikalo potekstę – artėja rinkimai.
„Tokie klausimai nelaiku keliami ir tai susiję su politikavimu. Jeigu mes pradėtume nagrinėti tokius klausimus, tai turėtumėm labai didelių procedūrų“, – mano meras.
O jeigu mero paprašytų karių kapus iškelti pats vyskupas Eugenijus Bartulis?
„Vienodai, ar vyskupas, ar ne vyskupas kreiptųsi, kapinių klausimas šiandien yra nesvarstomas“, – teigė J. Sartauskas.
Kapų su antkapiais, pasak mero, yra pačios katedros šventoriaus teritorijoje.
„O kas nusprendė, keli kapai dar nėra kapinės? Filosofiškai žvelgiant, kada vyrą pradeda vadinti praplikusiu, kai dar likę keli plaukai, ar jau visai nebelikę?“, – retoriškai klausė meras J. Sartauskas.
Rita ŽADEIKYTĖ