Šią savaitę išleistame naujausiame savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ numeryje – specialiai parengtas žinomos žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės tyrimas apie dar nežinomus prieštaringai vertinamo projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ faktus.
Kompozitorių sąjungos pirmininkas pabėga nuo žurnalistų per langą. Dvi damos, atsakingos už biudžetą, sprunka į liftą. Viceministras užsitrenkia kabinete, o ministras, laimei, jau buvęs, meluoja arba tyli. Tai - ne „muilo operos“ scenarijaus apmatai. Taip „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ (VEKS) šulai reaguoja į klausimus apie pinigus. Jau išleistus ir dar ketinamus išleisti.
Interneto portalas už 700 000 litų. Pasaulinį turą sukančios Islandijos žvaigždutės „daliniam honoraro apmokėjimui“ (čia - citata iš Kultūros ministerijos buhalterinio dokumento) - 800 000 litų. Kremliaus draugo V. Gergijevo diriguojamas koncertas - 425 000 litų. Dar apie du milijonai - to paties Gergijevo vadovaujamo Peterburgo Marijos teatro gastrolėms.
Kūrėjų su lietuviškomis pavardžių galūnėmis biudžetai - mažiausiai vienu nuliu, o dažniausiai - keliolika kartų kuklesni. Bet tokių, lietuviškų, projektų - tik vienas kitas. „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ lietuviškai nekurs, nekalbės. Didžioji dalis jau išleistų ir dar ketinamų išleisti pinigų iškeliaus į užsienį.
STT turi įtarimų, kad viso to šou išvakarėse priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos suteikia galimybę kultūrinių pinigų valdytojams slapta susitarti su sukalbamais atlikėjais ir pasidalyti jiems užrašytu kuo didesniu honoraru. Sandoriai sudaromi neskelbiant konkursų ir neviešinant informacijos apie ketinimus pirkti.
„Jaučiate, kad šventė artėja?“ - paklausėme aktoriaus Valentino Masalskio, Nacionalinės premijos laureato. „Jaučiu turbūt, kad artėja kažkas – skrodimas. Dar vienas skrodimas kažkokių nešvarių pinigų, kažkokių per didelių pinigų leidimas. Turbūt tas artėja, o ne kažkokia, sakykim, šventė. Šventės aš, kaip ir turbūt kiekvienas žmogus, nejaučiu.“
Islandų mergelei nuskilo
Apie tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai VEKS pretekstu srūva abejotinos vertės ir su Lietuvos kultūra nieko bendra neturintiems renginiams, prašnekta po to, kai pernai Kultūros ministerija skubos tvarka pervedė 800 000 litų islandų dainininkės Bjork koncerto organizatoriams. Publika buvo raminama, kad toji Bjork dainuos su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, atliks specialiai ta proga sukurtą himną ir kitais būdais kels lietuvių dvasią.
Projektas pateko į VEKS programą būtent dėl tos „lietuviškai islandiškos“ dimensijos. Be to, rengėjai – VšĮ „Vilniaus festivaliai“ - iš pradžių labai daug neprašė. Tik 385 000 litų.
Staiga, likus pusmečiui iki Europos kultūros sostinės pradžios, atsirado baisus reikalas koncertą metais paankstinti, nuimti visas lietuviškas dekoracijas ir padvigubinti Lietuvos mokesčių mokėtojų indėlį daugiau nei dvigubai. Kultūros ministerija skubos tvarka įformino 800 000 litų perlaidą.
„Mes juk žinome, kas yra Bjork“, - pūtė žandus tuomet viceministras, dabar tik kompozitorius G. Sodeika. Tai žino ir tarptautiniai impresarijai, kurių vienas mums teigė, kad Bjork su visa svita honoraras daugių daugiausiai galėjo būti 150 000 eurų, t. y. kokiais 300 000 Lt mažiau, nei buvo sumokėta.
Koncertas įvyko. Rengėjai pardavė keliasdešimt tūkstančių bilietų, nekainavusių mažiau šimtinės. Po to pasukusi į Latviją, Bjork jau negavo nė vieno mokesčių mokėtojo lito. Juk turas - komercinis, o koncertai Latvijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje iš esmės nesiskyrė.
Kitas kompozitorius - Remigijus Merkelys (jis ir Kompozitorių sąjungos pirmininkas, ir „Vilniaus festivalių“ vadovas) šiuo metu jau nebenori aiškinti, kodėl unifikuotam Bjork pasirodymui Lietuvoje reikėjo tokių sumų - iš viso išleista 1,6 milijono. Savaitę žadėjęs interviu, iš anksto gavęs klausimus, staiga R. Merkelys pakeitė nuomonę. Jis nekalbės - skaitykite pusmečio senumo spaudą. Žurnalistams vis dėlto atvykus, veiksmas plėtojosi taip. Iš pradžių R. Merkelys užsirakino Kompozitorių sąjungos pirmininko kabinete su dar keliais žmonėmis. Posėdis! Bet žadėjo paposėdžiavęs duoti interviu. Tačiau, posėdžiui pasibaigus, R. Merkelys vėl užsidarė kabinete, o jo prieigose pasirodė policijos patruliai. Išgirdę, kad laukiame interviu, pareigūnai dalykiškai mus ištardė: „Tai išeina, kad jis nuo jūsų slapstosi?“ Pasitarę tarpusavyje, po kelių minučių valdžios atstovai pranešė, jog negali mums trukdyti, nes Kompozitorių sąjunga - vieša vieta. Ir kikendami pasišalino.
R. Merkelys vėl liko vienas prieš kamerą. Kol kas - filmavimo. Tada koridoriuje, kur laukė filmavimo grupė, užgeso šviesa, po to trakštelėjo koridoriaus durų spyna, o iš R. Merkelio kabineto pasklido garsi muzika. Žurnalistai buvo įkalinti. Tik po keliolikos minučių muzika nutilo, šviesos ruoželis po Kompozitorių sąjungos pirmininko kabineto durimis išnyko ir pasirodė kažkoks žmogus. Jis pasiūlė žurnalistams išeiti, nes pastate jau nieko nesą. „Ar ponas Merkelys visuomet iš darbo išeina per langą?“ - dar spėjo paklausti kolegė. Atsakymo nebuvo. Tik netvarkingai užskleista R. Merkelio kabineto užuolaida rodė, kad šeimininkas skubėjo.
Bjork - ne pati brangiausia atlikėja, kurią ketinama atgabenti VEKS keliais. Daug brangiau Lietuvos biudžetui kainuos Valerijus Gergijevas, garsus dirigentas, o visai neseniai tapęs dar garsesniu Kremliaus tarptautinės propagandinės kampanijos prieš Gruziją dalyviu.
Iš žurnalistų išgirdęs, kad VEKS‘o keliais V. Gergijevas ant Europos kultūros sostinės scenų lips net tris kartus, o jo VEKS‘inių projektų sąmatos, kukliausiai skaičiavimais, viršija 2,2 milijono litų, Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis labai nuliūsta. Jis prisimena, kaip Gergijevas per tiesioginę transliaciją iš rusų subombarduoto Cchinvalio keikė Gruziją rusiškai, o po to angliškai. „Mano, ir ne vien tik mano akyse, jis tapo labai menku žmogumi. Labai mažu žmogumi.“ Tačiau kas gali įsakinėti pačiam Gergijevui? „Rusija motinėlė. Suprantate, Rusija savo propagandiniams tikslams skiria milijardus dolerių.“
Lietuvai V. Gergijevo trigubą vizitą dovanoja G. Kėvišas su svita. Tas pats Kėvišas, kuris baigia pasistatyti namą už garsiosios nelegalios Laurų kvartalo tvoros, VP dešimtuko kaimynystėje. Jau greit du dešimtmečius dirbantis valdišką darbą (šiuo metu jo alga vos viršija 7000 litų) G. Kėvišas sukaupė išties įspūdingą kelių milijonų vertės turtą ir jį sparčiai gausina. Manoma, kad daugiausia iš tarpininkavimo įvairiems užsienio atlikėjams, kurių pasirodymus apmoka mokesčių mokėtojai.
VEKS rėmuose G. Kėvišas rengia tarptautinį operos festivalį, kuris susidės iš Gergijevo vadovaujamo Marinos teatro gastrolių (du spektakliai), Izraelio operos vieno spektaklio, trijų spektaklių iš Lietuvos nacionalinės operos (G. Kėvišas - šio teatro direktorius) repertuaro ir vieno spektaklio, pastatyto šiemet už atskirai VEKS skirtus pinigus - 350 000 litų.
Tiesa, G. Kėvišas yra organizavęs ir dar brangesnių pastatymų. Pavyzdžiui - už milijoną. Spektaklis „Madam Baterflai“ rodomas ypač retai. Kitų Lietuvos teatrų spektaklių biudžetai mažesni nuo 10 iki 20 kartų. Tiesa, lietuviai, operos artistai VEKS programoje dalyvaus už ypač kuklią valdišką algą. Beveik visi pinigai - operos festivaliui skirti 3 milijonai - iškeliaus į užsienį.
Elona Bajorinienė, VEKS direktorė, neturi jokio noro aiškinti, kaip ir kodėl leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. „Mokesčių mokėtojai informaciją gaus įstatymų numatyta tvarka“, - sako ji. Ši mums rūsti moteris VEKS programą asmeniškai praturtino projektu „Gyvūnas“. Sumanyta taip: darželinukai visoje Lietuvoje piešia kačiukus, šuniukus, liūtukus, varliukus... Autoritetinga komisija atrenka tris geriausius. Tada atvažiuoja dėdė iš Anglijos ir tuos tris piešinius išlanksto iš neoninių vamzdelių. Projektui numatyti 300 000 litų. Tų litų, kuriuos beveržianti diržus valdžia iš tų pačių vaikų atėmė, atsisakiusi visiems mokėti vaiko pinigus.
E. Bajorinienė sako nusižiūrėjusi „Gyvūną“ Liverpulyje ir asmeniškai, vadinasi - be konkurso, be viešųjų pirkimų procedūrų, sutarusi su jo sumanytoju menininku, kad tas pats nutiks ir Lietuvoje. „Labai nauja idėja. Labai puiki idėja. Lietuvos pedagogams užkliuvo? Kažkodėl Liverpulio pedagogams neužkliuvo“, - atsimuša nuo kritikos ponia. O tie kritikai, pavyzdžiui, aktorius ir režisierius Audrius Nakas sako, kad tiek, kiek ketinama atiduoti „Gyvūnui“, kainuoja Lietuvoje vykstantys tarptautiniai teatrų festivaliai.
Dar vienas renginys, kurio sąskaita neketinama taupyti, yra Užupio Monmartro suvažiavimas už 371 tūkstantį litų. Ar šio suvažiavimo sąmata tokia nekukli, nes Užupyje gyvena A. Zuokas? „Tikrai ne todėl“, - atsako E. Bajorinienė.
A. Nakas - kitos nuomonės. Anot jo, „Artūras Zuokas yra pagrindinis šio reikalo žmogus ir VEKS tarybos pirmininkas. Pinigus skiria (jau - „skirdavo“) Jonas Jučas – kultūros ministras, skirtas liberalcentristų sprendimu. Toliau – Gintaras Sodeika – tiesiogiai atsakingas už VEKS veiklą, irgi yra liberalcentristas“. Liberalcentristų tarp VEKS asignavimų valdytojų yra ir daugiau. Visi jie kol kas tik bėgioja nuo žurnalistų kamerų, bet, A. Zuoko pavyzdžiu, pasitraukti į Varšuvą kol kas neketina.
Bene nuosekliausias VEKS kritikas A. Nakas ne tik sako: „Manau, kad Lietuvos menininkai net neįsivaizduoja, kokiais mastais jie yra mulkinami.“ Jis ir įspėja: „Mes padarysim viską, kad visa faktinė medžiaga, kurios yra labai daug, būtų išviešinta ir kad visi piliečiai, kultūros ar ne kultūros, galėtų su tais dalykais susipažinti ir savo akimis pamatytų šitų veikėjų beribį cinizmą, įžūlumą, ir nežabotą apetitą.“
Nuo VEKS užmojų šiurpsta ir daugiau Lietuvos menininkų. Štai Nacionalinės premijos laureatas S. Sondeckis padėtį kultūroje, kurią kontroliuoja saujelė valdišką algą gaunančių vadybininkų, lygina su LEO LT afera. „Man rodos, kad tokių reiškinių pas mus yra labai daug, labai daug. Ir jie... tiesiog naikina mūsų kultūrą.“
