Ataka Jordanijoje – pirmasis kartas nuo Izraelio-Palestinos karo pradžios, kai nuo priešo ugnies žuvo JAV karinis personalas.
„Trys JAV tarnybos nariai žuvo ir daugybė žmonių buvo sužeisti per drono ataką prieš mūsų pajėgas, dislokuotas Jordanijos šiaurės rytuose netoli sienos su Sirija“, – sakė JAV prezidentas J. Bidenas.
Nors kol kas nėra žinoma, kas yra atsakingas už smūgį, JAV kaltina Irano remiamas radikalų grupuotes. Savo ruožtu Irano vyriausybė kaltinimus neigia.
„Šiais teiginiais siekiama konkrečių politinių tikslų, kad būtų pakeista regiono realybė“, – sakė IRNA cituojamas šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani.
APnews duomenimis, preliminari ataskaita rodo, jog priešo bepilotis lėktuvas, nužudęs JAV karius Jordanijoje, buvo supainiotas su JAV dronu.
Egdūnas Račius: „Kad bus atsakas – jokios abejonės nėra“
Ekspertai baiminasi, jog incidentas dar labiau padidins įtampą regione ir paskatins baimę, kad gali kilti platesnio masto konfliktas, į kurį tiesiogiai įsitrauks Iranas. Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesoriaus Egdūno Račiaus nuomone, galime tikėtis karinio atsako iš JAV pusės – tačiau šis atsakas bus pamatuotas, siekiant išvengti platesnio konflikto galimybės.
„Kad bus atsakas – jokios abejonės nėra. Baltieji rūmai negalėtų sau leisti nereaguoti, prezidentas Bidenas prarastų labai daug per artėjančius rinkimus“, – sakė E. Račius.
„Bet aš labai abejoju, kad JAV išdrįs smūgiuoti tiesiai Iranui – tada būtų klausimas, ką reikėtų pasirinkti taikiniu. Dronų gamyklą? Aš tuo abejoju“, – pridūrė profesorius.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos teigimu, JAV į dronų ataką atsakys karine jėga, siekdama parodyti, jog nėra silpna ar neapsisprendusi valstybė.
„Prezidentas Bidenas susiduria su vis didesniu spaudimu. Žuvus JAV kariams atsako nebūvimas sudarytų sąlygas kritikams teigti, kad JAV yra atakuojamos, bet nesugeba rasti atsakymo, kaip reaguoti. Prezidentas yra atsidūręs tarp dviejų ugnių – aš manau jo atsaką lems deeskalacijos siekis, bandymas rasti atsaką, kuris nepaskatintų regioninio konflikto“, – svarstė L. Kojala.
Smūgiuos į Sirijos ir Irako pasienio teritorijas
Pasak E. Račiaus, labiausiai tikėtina, jog JAV atsakas bus nukreiptas į teritorijas, esančias Sirijos ir Irako pasienyje, o minėtų valstybių atsakas – menkai tikėtinas.
„Turėtume galvoti apie tokį scenarijų – JAV surinks pakankamai daug žvalgybinės medžiagos, kad galėtų suduoti labai taiklius smūgius Sirijos-Irako pasienyje, dykumoje. Sunku būtų įsivaizduoti, kad tai galėtų būti Pietų Irake, kur gyvena šiitų bendruomenės“, – teigė E. Račius.
Profesoriaus teigimu, Sirija ir Irakas ko gero negalės tiesiogiai atsakyti į JAV smūgį.
„Smūgis bus Irako ir Sirijos teritorijose, kur JAV žino, jog nei Sirija, nei Irakas, kažkaip pasipriešinti negali. Pasipiktinimo ir panašių dalykų yra – mes girdime, kad Irako valstybė primygtinai reikalauja išvesti likusius karius iš Irako, Sirijos vyriausybė negali reikalauti, kad amerikiečiai iškeldintų nelegalią bazę iš jų teritorijos“, – pridūrė profesorius.
Panašią nuomonę išsakė ir politologas L. Kojala – jo nuomone, JAV imsis preciziškų smūgių. Tiesa, atsakas nebūtinai bus itin greitas.
„Riboti, preciziški smūgiai, nutaikyti į konkrečius taikinius, yra labiausiai tikėtini. Ko gero nesitikint, kad jos bus sunaikintos. Tuo pačiu Bidenui tai leistų sakyti, kad yra reaguojama, reakcija apima ir karinės jėgos naudojimą“, – sakė L. Kojala
„Atsakas nebūtinai bus staigus, gali nutikti ne iš karto, gali užtrukti ir kelioliką dienų, ar net keletą savaičių. Bet manau JAV norės į tai sureaguoti. Kitu atveju, JAV kariai taps dar didesniu taikiniu. Jeigu atakų nesumažės, JAV aukų skaičius gali dar didėti“, – pridūrė L. Kojala.
Ataką įvykdžiusios grupuotės – nebūtinai susijusios su Iranu
Islamo tyrinėtojo, profesoriaus E. Račiaus nuomone, ginkluotos grupuotės, galimai įvykdžiusios dronų ataką gali būti ir visiškai nesusijusios su Iranu. Pasak jo, JAV politikams įprasta kaltinti Iraną dėl nesėkmių Vidurio Rytuose, net jei tiesioginio ryšio su Iranu ir nėra.
„Nesvarbu, Iranas daro ar nedaro kokio nors veiksmo, jei tame regione atsitinka kas nors nepalankaus JAV – Iranas lieka kalčiausia valstybe. Reikėtų suprasti, jog Iranas tikrai neveikia tiesiogiai – mes kalbame apie vieną ar kelias ginkluotas grupuotes, veikiančias arba Sirijos, arba Irako teritorijose. Kyla klausimas, ar tos grupuotės iš tiesų yra remiamos Irano“, – klausė E. Račius.
„Kitas aspektas – ar jos ideologiškai artimos Iranui. Reikėtų suprasti, jog Irano ideologija yra labai specifinė – giminingų režimų pasaulyje apskritai nelabai yra. Artimiausia Irako vadovybė, kurioje didžiąją dalį sudaro šiitai, nebūtinai yra palanki Iranui“, – pridūrė E. Račius.
Profesorius taip pateikė savo versiją, kokios jėgos galėtų būti atsakingos už išpuolį
„Aš manau, kad ataką galėjo įvykdyti sunitų ginkluotos grupuotės, kurios ideologiškai nėra artimos Iranui. Jos nėra draugiškos Iranui, bet jų tikslas yra kenkti JAV. Siečiau šias aplinkybes ne su tuo, kas vyksta Gazoje, o su procesais Sirijos ir Irako pasienyje. Kažkas galėtų atpažinti, kad kalbame apie Islamo valstybę. Ne ta originaliąja forma, bet mažesnes grupuotes, kurios sudaro taktinius aljansus“, – dėstė profesorius.
Pasak E. Račiaus, Iranas bei kaimyninės šalys gali tikėtis karinio atsako, net jei paaiškės, kad šios šalys nebuvo prisidėjusios prie dronų smūgio.
„Net jeigu paaiškės, kad šiuo atveju buvo kažkoks apsiskaičiavimas ar kas nors nesuveikė, tai nepakeis JAV požiūrio. JAV nelegalios bazės Sirijoje bei kvazi-legalios bazės Irake ir Jordanijoje, per paskutinius keletą mėnesių buvo užpultos virš 150 kartų. Aukų prasme, tai yra didelis pažeminimas, kurio amerikiečiai seniai nėra patyrę“, – aiškino E. Račius.
Išsiskyrė nuomonės dėl Donaldo Trumpo
Šių metų lapkritį JAV numatomi prezidento rinkimai – susigrums demokratų kandidatas ir dabartinis prezidentas J. Bidenas ir šiuo metu renkamas respublikonų kandidatas. Panašu, jog respublikonų kandidatu taps buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas – iš rinkimų pasitraukė vienas iš pagrindinių jo konkurentų, Floridos gubernatorius Ronas DeSantis. E. Račiaus vertinimu, D. Trumpo politika Viduriniųjų rytų atžvilgiu buvo paremta atsitraukimu, tiesioginės konfrontacijos vengimu, tačiau buvo renkamasi besąlygiškai remti Izraelį. Pasak profesoriaus, D. Trumpas ir toliau prioritetine sritimi laikytų Izraelį.
„Trumpo retorika kadencijos metu buvo atsitraukimas nuo daugybės globalios politikos klausimų (išskyrus pvz Šiaurės Korėją). Procesas buvo toks, kad JAV apleidžia vidurio rytus iš vienos pusės, tačiau labai daug investuoja į Izraelį – santykių normalizavimą tarp Izraelio ir arabų šalių.
Karo su Irano Trumpas gal ir nenorėtų, nes tai gerokai sudėtingiau, nei pvz įsiveržimas į Iraką ar Afganistaną, kur turime pripažinti, JAV vienareikšmiškai pralošė. Manau bus padaryta viskas, kad jis, kaip prezidentas, nepradėtų pilnaverčio karo. Be to, jei Trumpui labai svarbus Izraelis – įsivelti į karą taip pat reikštų įtraukti Izraelį. Izraelio saugumo klausimas reikalaus elgtis atsargiai su Iranu. Kažkam gali atrodyti priešingai – kad siekiant Izraelio saugumo reikia sutriuškinti Iraną. Bet tai yra neįmanoma“, – prognozavo E. Račius.
Kiek kitaip D. Trumpo politiką Vidurinųjų rytų atžvilgiu įvertino L. Kojala. Politologo nuomone, nors D. Trumpo administracija laikėsi agresyvios politikos Irano atžvilgiu, tiesioginės konfrontacijos su Iranu D. Trumpo administracija vengtų.
„Mes matėme, jog D. Trumpo administracija atsisakė siekti susitarimo su Iranu dėl branduolinės ginkluotės ribojimo. Bendrai kalbant, Trumpo pozicija Irano atžvilgiu yra vanagiška – išreikšta per spaudimo, griežtesnių sankcijų, izoliavimo prizmę.
Net ir Trumpo administracija bandė vengti, plačiausios eskalacijos, nors Iranų generolo Qassemo Soleimani nužudymas tikrai padidino įtampą. Bet ta logika, kad JAV nereikia naujų konfliktų vidurio rytuose tikrai galios. Tik D. Trumpo asmenybė yra gana sunkiai nuspėjama – neaišku, kas yra jo artimiausio rato patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, kokie būtų jam pateikiami sprendimai“, – dėstė L. Kojala.
