Rusija siekia susigrąžinti ir į Čečėniją išsivežti šešis „Grozno angelais“ vadinamų sutuoktinių čečėnų Chadižat ir Maliko Gatajevų įvaikius, kurie dar nuo 2008-ųjų rudens yra apgyvendinti Vilniaus „SOS vaikų“ kaimelyje.
Saugumiečių šešėlis
Šeši čečėnų vaikai anksčiau gyveno Kauno rajone esančioje Karmėlavos gyvenvietėje su Ch. ir M. Gatajevais, kurie yra išgelbėję daugiau kaip 150 vaikų, likusių našlaičiais po Čečėnijos karų su Rusija, o į „SOS vaikų“ kaimelį buvo perkelti, kai 2008 metų spalio 18 dieną Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnai Kaune suėmė jų įtėvius.
Tuo metu Ch. ir M. Gatajevai buvo apkaltinti smurtu prieš savo globotinius, reketu ir grasinimu nužudyti. Kažkodėl šio eilinio buitinio konflikto tyrimo iniciatoriais tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus pareigūnai, o jiems aktyviai talkino viena Kauno apygardos prokurorė.
Kaltinimus įtėviams Gatajevams metė po šeimyninio kivirčo iš namų pabėgusi dvidešimtmetė Seda Esambajeva, o kaip įrodymus ji pateikė iš saugumiečių gauta garso įrašymo aparatūra padarytus įrašus. Nepanorusi gyventi laikydamasi tradicinių čečėnų gyvenimo normų, jaunoji čečėnė susirado užtarėją tarp VSD pareigūnų.
Karmėlavoje gyvenusių Ch. ir M. Gatajevų augintinių teigimu, Seda tapo gerokai už save vyresnio VSD pareigūno meiluže ir aktyviai provokavo savo globėjus. Naktimis besišlaistančią ir dažnai su alkoholio kvapeliu namo sugrįžtančią merginą įtėviai bandė atvesti į protą, bet ji neklausė. Ch. Gatajeva neneigė, kad kai buvę išsemti visi žodiniai įtikinėjimai, ji kartą iš tiesų motiniškai pliaukštelėjusi neklusniajai Sedai – tik tą vienintelį kartą.
Patyrė smurtą
Taigi tokį smulkų šeimyninį konfliktą tyrė net septyni VSD Kauno skyriaus pareigūnai. Jie stengėsi, jog prieš „Grozno angelus“ Gatajevus dar liudytų kiti jų įvaikiai ir net tikri vaikai. Čečėniukai buvo gasdinami, kad jeigu atsisakysiantys liudyti taip, kaip reikalaujama, tai būsiantys pasodinti į kalėjimą už neva melagingus parodymus arba – išsiųsti į Rusijai priklausančią Čečėniją, o ten jų lauksianti nepavydėtina dalia.
Viena iš proceso dalyvių, Belkis Mustijeva, vėliau Suomijos teisme paliudijo, kad prieš kiekvieną Kauno teismo posėdį saugumiečiai įteikdavo jiems lapelius su surašytais „parodymais“, kuriuos reikėdavo perskaityti teismo salėje.
Lietuvos VSD pareigūnų spaudimą patyrė ir tuo metu dvidešimtmetis Gatajevų globotinis Denisas Volovskis. Teisme pareiškęs, kad savo globėjams neturįs jokių pretenzijų, jis jau kitą dieną buvo nuvežtas į saugumiečių būstinę Kauno Šilainių mikrorajone ir keletas pareigūnų bene 7 valandas jį vertė paklusti jų reikalavimams. Supratę, jog D. Volovskis nenusileis, saugumiečiai pareikalavo, kad jis bent jau teismo proceso metu išvažiuotų iš Lietuvos.
Nuosprendį apskundė
Šeimos galva M. Gatajevas neatmeta, jog į Lietuvos slaptųjų tarnybų nemalonę jis pakliuvo, kai atmetė jų ankstesnį pasiūlymą bendradarbiauti ir per savo dažnas keliones į Čečėniją „nuveikti ką nors gera Lietuvos labui“.
Galiausiai Kauno apylinkės teismas vis dėlto paskyrė Ch. ir M. Gatajevams 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – dėl smurto prieš savo globotinius, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo.
Tokia bausmė jų persekiotojams pasirodė pernelyg švelni. Prokurorė nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui ir faktiškai bausmę jau atlikę sutuoktiniai Gatajevai netrukus vėl stojo prieš Temidės tarnus. Šį kartą bausmė buvo sugriežtinta iki pusantrų metų nelaisvės, tačiau nuosprendžio išklausyti neatėję čečėnai jau buvo išvykę į Suomiją ir pasiprašę politinio prieglobsčio.
Lietuvos teisėsaugininkai paskelbė lyg ir niekur nesislapstančių Ch. ir M. Gatajevų paiešką ir kreipėsi dėl jųdviejų ekstradicijos, tik Suomija neskubėjo vykdyti kategoriškų Europos Sąjungos sutartimi įteisintų partnerystės reikalavimų.
Suteikė prieglobstį
Tuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo perdavė Klaipėdos apygardos teismui. Pastarajam iki šiol nepavyko prisikviesti teisiamųjų.
Šiemet Helsinkio teismas, o netrukus – ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė suteikti Ch. ir M. Gatajevams politinį prieglobstį Suomijoje. Dabar specialiųjų tarnybų ir vaikų teises turinčių ginti pareigūnų išdraskyta šeimyna trokšta tik susijungti. To padaryti kol kas neįmanoma, nes šešiems „SOS vaikų“ kaimelyje apgyvendintiems sutuoktinių Gatajevų globotiniams neleidžiama net telefonu bendrauti ne tik su įtėviais, bet ir su Lietuvoje gyvenančiais artimais jų giminaičiais. Čečėniukai verčiami kalbėti ir mokytis tik lietuvių kalba, nes atseit nerandama pedagogų, kurie juos galėtų bent retkarčiais pamokyti gimtosios kalbos.
Ištrūko pas tėvus
Trys pilnametystės sulaukę Gatajevų įvaikiai vis dėlto jau atvyko į Suomiją ir gyvena drauge su įtėviu bei įmote, rimtai pasiligojusia po pergyventų išbandymų.
Su tėvais jau gyvena ir tikras Gatajevų sūnus. 2008-aisiais, būdamas vienuolikametis, jis buvo apgyvendintas „SOS vaikų“ kaimelyje ir negalėdavo pasimatyti nei su tikru dėde Zauru Gatajevu, nei su jo lietuve žmona Julija. Berniukas patyrė šoką, buvo pripažintas „agresyviu ir nevaldomu“ ir paguldytas į Vilniaus psichiatrinės ligoninės Vaikų ir paauglių skyrių. Ten jį dvi savaites „gydė“ stipriais psichotropiniais vaistais.
Suomijoje mažajam Gatajevui prireikė pagalbos kankinimų aukoms įsteigtame reabilitacijos centre. Dabar šis paauglys jau lanko tenykštę mokyklą, puikiai mokosi, su savo bendraamžiais laisvai bendrauja suomių, rusų ir čečėnų kalbomis, o jo elgesiu niekas iš aplinkinių nesiskundžia.
Diplomatinis spaudimas
Na o šešių vis dar „SOS vaikų“ kaimelyje tebegyvenančių nepilnamečių čečėnų ateities perspektyvos nėra tokios šviesios. Rusija atkakliai siekia juos parsivežti į Ramzano Kadyrovo tebevaldomą Čečėniją.
Rusijos tarnybos išplatintame pareiškime spaudai teigiama, kad Rusijos Federacijos prezidento įgaliotinis vaiko teisių reikalais Pavelas Astachovas paprašė Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolierę bei užsienio reikalų ministrą padėti sugrąžinti į tėvynę šešis vaikus. Dėl vaikų sugrąžinimo Rusijos užsienio reikalų ministerija Lietuvai yra pateikusi jau kelias notas.
Ch. ir M. Gatajevams išvykus į Suomiją, Čečėnijos sostinės Grozno administracija jiedviem panaikino globėjų teises. Laikinuoju globėju paskirtas Čečėnijos užsienio ryšių, nacionalinės politikos, spaudos ir informacijos ministras Šamsailas Saralijevas priekaištauja Lietuvai, kad ši norinti pasilikti vaikus, nors neturinti tam jokios teisės.
Rusijos vaiko teisių įgaliotinio spaudos tarnybos pranešime pabrėžiama, kad artimiausiu metu žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovai, oficialūs vaikų atstovai ir dviejų nepilnamečių tėvai rengiasi apsilankyti Lietuvoje. Beje, vieno iš jų motina pati yra palikusi savo dukterį Ch. ir M. Gatajevams, mat jai atseit reikėję susitvarkyti asmeninį gyvenimą.
Kaip pas mus įprasta, „SOS vaikų“ kaimelyje laikomų čečėniukų norų niekas neišklausė. Teigiama, jog Lietuvos pusė tik paprašė pateikti pažymas apie vaikų gyvenimo ir išlaikymo sąlygas Čečėnijoje, jeigu jie būtų ten grąžinti.
Kokios būna tos sąlygos, galima spręsti kad ir iš šio atvejo. 2008 metų spalio mėnesį Grozne R. Kadyrovo milicijos pulko darbuotojai iš vaikų namų pagrobė Gatajevų globotinį Muslimą Ucajevą (24 m.) ir kankino jį slaptame kalėjime. Jaunuolį pavyko išlaisvinti tik tada, kai apie jo pagrobimą sužinojo ir pasaulyje plačiai paskelbė žymi žmogaus teisių gynėja Natalija Estemirova. Po pusmečio N. Estemirova buvo nužudyta, o M. Ucajevui dabar tenka gyventi kažkurioje Europos Sąjungos šalyje nuolat baiminantis, kad gali būti vėl pagrobtas R. Kadyrovo smogikų.
Rusijos valdžios atstovai tvirtina, kad Lietuvos reikalaujamas dokumentų paketas jau surinktas. Taigi „SOS vaikų“ kaimelyje laikomų čečėnų paauglių saugumui ar net gyvybėms vėl iškilęs pavojus.
Remigijus RAINYS
