pokalbis šįkart skystokas, be akcentų. Argi sunku suvokti, kad tarp rūpesčių savo ir savo grupuočių interesais vieną kitą cirką tautai surengiantys "politverslininkai" negali nusipelnyti pagarbos ir pasitikėjimo?

Politikai ir partijos jau seniai veikia kaip paslaugų verslui teikėjai, perkami už vis didesnius pinigus - oficialius ir ne. Skandalus keliantis naudojimasis parlamentinės veiklos lėšomis - tik įteisintas smulkus vagiliavimas, proga pasižiūrėti, kas nesirūpindamas rinkėjų nuomone linkęs griebti, kiek tik gali, o kas bent viešai susilaiko. Bet tai nereiškia, kad nerengia įstatymo projekto vienos ar kitos verslo grupės užsakymu.

Kol nebus panaikintas oficialus partijų pirkimas verslo pinigais, kurį šiandien leidžia vykdyti Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymas, ir ką estai panaikino jau 2003-aisiais, ir partijos nebus pradėtos finansuoti iš švarių piliečių pinigų, nieko nebus. Toliau imituosime kovą su korupcija, t.y. skirsime visas jėgas kovai su vištų vagimis, o politikai atidirbinės rėmėjams.

Kaip tą padaryti sistemoje, kuri veikia pati sau? Prieš 2008 m. Seimo rinkimus buvo pateikti 3 įstatymų projektai, visi siūlė uždrausti partijas ir kampanijas finansuoti juridiniams asmenims. Kur jie dabar?

Todėl evoliucinio kelio neįsivaizduoju, nėra partijų kurios (kurių vadovai, remiami tylaus partinės masės palaikymo) sutiktų savo rankomis nukirpti virkštelę, kuria maitinasi iš verslo pinigų. O patekti į Seimą užtenka turėti daugiau aklai ištikimo elektorato už konkurentus, nesvarbu kad į rinkimus ateis vos 30% ar dar mažiau rinkėjų.

Šioje šalyje nebėra vietos rinkėjams.

Ne veltui kalbėta prie apskrito stalo. Degutienė jau pateikė siūlymą dėl Seimo narių automobilių naudojimo ir dėl trečio padėjėjo etato kiekvienam Seimo nariui atsisakymo. Valdžia sugeba klausyti.

jokiu butu taip nebus

Be šansų, Seimeas galutinai susikomptomitavo

I. Degutienė sako: "I.Degutienė. Parlamento autoriteto nykimo tendencija Lietuvoje prasidėjo maždaug nuo 2000 metų, kai į Seimą pateko pirmos populistinės, tik prieš rinkimus susikūrusios partijos.". Bet čia tvirtai reikia pasakyti vieną neabejotiną dalyką. Naujos nepatikrintos partijos buvo renkamos, nes žmonėms buvo nebepriimtinos senos. Nebebuvo pasitikima senomis partijomis. O nepasitikėjimas jomis neabejotinai buvo kilęs anksčiau.

Bet štai reiškiamas nusistatymas lyg vėl "dėl visko kaltas Paksas ".

Juokinga būtų, bet tik viena liūdna išlyga. Akivaizdu, kad jeigu yra toks nusistatymas, nieko nebus keičiama. Visas šitas pakalbėjimas, rodos, lieka tik dėl pasikalbėjimo. gal dėl valdiško pilietiškumo skatinimo. bet tik ne dėl to, kad Seimo vadovai pagaliau susiimtų. Nedaug jie gali šiandien padaryti, bet galėtų nors kokiomis kilnesnėmis pastangomis papuošti savo buvimą ten. O kad nėra nei tų pastangų.

Seimą žmonės galbūt imtų gerbti tada, kai ponai seimeriai ne tik atsiprašytų už savo diskriminacinę politiką, bet ir atlygintų padarytą moralinę ir materialinę žalą asmeniui, patyrusiam visa tai dėl politnės aferos - tariamo žmogaus teisių gynimo spektaklio.
Seimas diskreditavo save jau iki 2000 -ųjų, nes žmonės balsavo už naujuosius politikus tikėdami, kad šie nepuls prie žemių, sklypų, butų, namų. Buvo naivūs: kitokių susiformavęs klanas neįsileidžia. Todėl ir siekia seimūnai išsiauginti savęs vertą pamainą siūlydamas DABAR gyvenantiems išmirti.
Tai ačiū.

Visiškai sutinku, Rimantai, kad Jūsų nurodyti įstatymų projektai ir yra viena iš tų sudėtinių dalių, kodėl požiūris į Seimą yra toks blogas. Aš manau, kad vienu pirmųjų uždavinių šiam Seimui turėtų būti priimti antikorupcinių įstatymų paketą, kurį pateikė padorūs STT pareigūnai. Kol kas valdžia iš kų reikalauja kovoti su korupcija, bet realiai priversti atsakyti net ir pagautus pareigūnus galimybės nėra. O dėl Žemės perkėlimo įstaymo, tai juo labai daug kas pasinaudojo ir būtų tikslinga įsigilinti, kaip toks įstaymas gimė Seime ir kas iš valdžioje esančių juo pasinaudojo.

Jeigu gerb. Medalinskas tvirtina, kad dėl seimo neįgalumo vyriausybė ima siuntinėti savo sukurtus istatymus tvirtinti seimui (formalumas), tada vyriausybės vadovas Kubilius personaliai turi imtis atsakomybės prieš piliečius. Kodėl treti metai seime guli labai geras antikorupcinių įstatymų paketas? Kodėl neanuliuojamas dar 1997 m. konservatorių seimo priimtas idijotiškiausias pasaulyje - neabejoju - "Žemių skraidinimo istatymas". Pagal jį 50 km atstumu nuo didžiųjų miestų, pajūris, paežerės užgrobti, valstybei neužmokant nė cento? Dabar paruoštas balsavimui papildymas. Šis absurdų istatymas turi galioti ir saugotinose teritorijose. "Žemės skraidinimo" istatymo, priimto 1997 m. ir neatšaukto autoriai - KUBILIUS ir PEČELIŪNAS. Nusikaltėlių exkomunistų klanų tandemas - 2K. socdemai (LDDP) ir konservatoriai. Čia tik maža dalelytė to nusikaltėlių tandemo veiklos pažymėta. Kad ir konservatorių vyriausybės 1997 m. Brazauskui padovanotas "Draugystės" viešbutis, specialiu nutarimu išimant iš neprivatizuojamų objektų sąrašo.

Galva sugedusi, o ir toliau gesdama smirda ir visa gangrena eina link uodegos. Reikia nukirst galva, kad ta smarve neuzkrestu likusios kuno dalies.
Kol Lietuvoje nebus mirties bausmes (net ir patiems seimunams uz prasizengimus tautai) ar pirstu kapojimo uz vagystes, tol betvarke tesis ir bujos.

Dėkoju visiems už komentarus. Vienas internautas klausė, kaip susigrąžinti tai, ko niekada neturėjai. Bet iš tikrųjų, užmirštama, kad Aukščiausioji taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu turėjo žmonių palaikymą pradžioje, kol neprasidėjo politiniai žaidimai. Vėliau atėjo LDDP klanas, po to buvo konservatorių valdymas, o po to ir tai, ką Degutienė pavadino populistinių partijų veržimųsi į Seimą. Nors iš tikrųjų toms Lietuvą valdžiusioms partijoms ir tenka didžiausia atsakomybė, kad į Seimą ėmė veržtis tos kitos partijos, o Seimo rinkimų įstatymas yra toks, kad didžiausias partijas apsaugotų nuo visiško pralaimėjimo. Atsakydamas Rimantui, norėčiau pasiūlyti pažiūrėti į diskusijos dalį: Ar Seimo pirmininkas tikrai yra antras žmogus valstybėje, ten ir kalbama apie tą problemą, kur ir Rimantas iškėlė: Seimas užleido savo pozicijas kitoms valdžios institucijoms ir visų pirma Vyriausybei, tačiau užleido tame tarpe ir dėl to, kad pats tapo pajuokos objektu ir korupcijos simboliu. Jeigu Seimas, vis dėlto ryžtųsi pažvelgęs į žmonių situaciją kitaip pažiūrėti į visų valdžios pareigūnų, įskaitant ir savo algas bei kanceliarinius priedus, kurie praauga bet kokius ekonomikos dėsnius šiandien, priims labai svarbius įstatymus, pagaliau pažabosiančius korupciją, padarys tai, kad pinigai iš valstybės biudžeto milijonais ir milijardais nenutekėtų į šoną, atliks reikalingas valstybei struktūrines reformas, tai aš manau, kad toks Seimas dar galėtų sulaukti pagarbos iš žmonių. Bet, ar tai sugebės padaryti šis Seimas, tai yra didelis klausimas.