Lietuviški eurai jau paruošti mūsų piniginėms. Tik kiek žmonių iš tiesų tikisi papildyti jas šia nauja nacionaline valiuta? Ar tikrai tarp žmonių egzistuoja baimė, galinti paskatinti laimės ieškoti ir pinigines tikėtis papildyti svetur?
Tiesioginio ryšio tarp euro įvedimo ir emigracijos nėra – euras nedaro tam jokios tiesioginės įtakos. Tad teoriškai baimintis dėl to nereikėtų. Remiantis migracijos teorijomis, žmonių judėjimą iš tėvynės skatina visai kiti veiksniai, tokie, kaip darbo užmokesčio, darbo sąlygų skirtumai, pajamų maksimizavimo galimybės.
Seniausios migracijos teorijos teigia, jog apskritai migraciją reguliuoja darbo jėgos paklausa ir pasiūla, kuri skiriasi kiekvienoje šalyje. Kapitalo ir darbo jėgos santykis susijęs su rinkos darbo užmokesčiu: šis, būdamas didesnis, pritraukia daugiau darbo jėgos iš svetur ir, atvirkščiai – jam mažėjant žmonės emigruoja. Todėl teiginys, jog pats euras, kaip tiesioginė priežastis, galėtų išvaryti lietuvius svetur, negali būti patvirtintas.
Tačiau vertėtų suklusti ir atkreipti dėmesį į kitus dalykus, kurie atkeliaus į Lietuvą kartu su eurų kupiūromis. Pirmiausia, taip trokštamo euro vaidmuo gali pasirodyti ne toks palankus, žiūrint iš psichologinės pusės. Kartu su euro įvedimu mes apsinuoginsime kitų euro zonos narių kontekste socialinės atskirties aspektu – tada bus matyti mūsų nepilnai 300 eurų siekiantis minimalus atlyginimas. Skaičiuojant valandiniu tarifu tai yra apie 1,8 euro.
Pavertus į eurus minimalų darbo užmokestį toliau girtis savo sparčiai augančiu BVP tikriausiai bus koktu ir gėda – juk net Ispanijoje, vienoje iš šalių, šiuo metu tempiančių visą Europos Sąjungą žemyn, minimalus valandinis atlyginimas siekia 4 eurus. Euras privers kritiškai pažvelgti tiesai į akis. Žinoma, tai gali paskatinti emigraciją, pastumti lietuvius pildyti savo pinigines eurais, uždirbtais ne Lietuvoje. Euro suteikiama galimybė lengvai lyginti Lietuvos kainas su kitų euro zonos narių gali atsigręžti prieš pačią Lietuvą.
Tačiau nebūkime pesimistai – euras gali turėti ir teigiamų pasekmių. Įsivesdama eurą Lietuva kuria patikimesnės, stipriai monetarinei sąjungai priklausančios šalies profilį. Toks įvaizdis gali pritraukti daugiau užsienio investicijų, skatinančių ekonomikos augimą. Juk kuo didesnė šalies ekonominė gerovė, tuo maloniau joje gyventi. Dėl šios priežasties lietuviai netgi gali reemigruoti. Tačiau toks scenarijus labiau tikėtinas tik šiek tiek luktelėjus ir pripratus prie naujosios valiutos.
Taigi, pats pinigas tiesioginės pagrįstos įtakos emigracijai neturi. Kaip kis Lietuvos migracijos rodikliai įvedus eurą, priklausys tik nuo to, ar Lietuvos ekonomika augs, ar trauksis ir kaip piliečius šios permainos paveiks psichologiškai.
