Jonas Valatka, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys
Daugiau nei milijonas. Tiek oficialiais duomenimis būsimų pensininkų savanoriškai pasirinko kaupimą antros pakopos pensijų fonduose. Tų fondų sumanytojai, tuometinei valdžiai palaimingai tylint ir skubiai ruošiant reikalingus teisės aktus, išvystė agresyvią kampaniją, reklamuojant antros pakopos pensijų fondus kaip tikrą panacėją kaupiant lėšas pensijai, mat čia savarankiškai nieko mokėti nereikia, reikiamas įmokas daro valstybė. Suprantama – pervestas lėšas labai efektyviai investuoja patyrę fondų valdytojų menedžeriai, o pinigai tik dauginasi, tik dauginasi... Rezultatas – soti porytdiena. Milijonas patikėjo ir apsukriems bankinės sistemos veikėjams prasidėjo soti šiandiena. Valstybė „Sodros“ sąskaita pradėjo pervedinėti fondų valdytojams milijardus taip reikalingų ir svarbiausia gana brangiai skolintų lėšų. Procesas tapo labai panašus į tokį, kada vertybinių popierių dauginimosi metu, kai kurie Lietuvoje žinomi asmenys, pasiskolinę ženklias sumas tuose pačiuose bankuose, bandė laimę investuodami į ivesticinius fondus. Nudegė smarkiai. Dar ir dabar teisiasi su bankais bandydami įrodyti savo nekompetenciją investavimo srityje ir nors kiek kompensuoti patirtus nuostolius. Nesileidžiant į didelius apmąstymus investavimo klausimais, darytina išvada, kad priešingai negu teigia tokio investavimo propaguotojai vis tik laimėti galima tik trumpalaikėje stadijoje, laiku jaučiant finansinio ciklo pakilimo maksimumą. Ilgalaikiu periodu investavimo išdavoje beveik garantuoti nuostoliai, ką ir parodė paskutinė krizė. Jos pasekoje įvardijami pasauliniai fondų nuostoliai viršija keturis trilijonus dolerių. Norintiems pagilinti savo žinias investavimo klausimais rekomenduotina neseniai išleista lietuvių kalba Michael Maloney knyga „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“. Amerikiečių autorius paprasta kalba aiškina kieno „nematoma ranka“ valdo pasaulio finansus ir kaip lengvai prarandami bankų sukurti „oro“ pinigai. Nieko naujo ir jokių pasiekimų neatnešė ir lietuviškas antros pakopos pensijų fondų investavimas. Fondų veikla tikėtinų pajamų neatnešė, o šiuo metu išeinantys į pensiją prarado gana didelę „Sodros“ pensijos dalį. Galima paanalizuoti vieną realų pavyzdį. Iki 2011 m. į antros pakopos fondą nuo fondų veiklos pradžios buvo pervesta 30000 Lt įmokų. Fondas per septynerius metus nieko neuždirbo, išskyrus sumą, kurią pravalgė pats. Šią sumą laikant indėlio pavidalu buvo galima gauti bent kažkokias tai palūkanas. Fondas minėtą sumą pervedė draudimo bendrovei, kuri nustatyta tvarka kas mėnesį mokės po 137 litus. Tarp kitko, negalima gauti iš karto visos sukauptos sumos, nes ji viršija norminiais aktais nustatytą atgautiną minimaliąją. Ji tuo laiku buvo 26000 Lt. Buvo būtina sudaryti sutartį su minėta bendrove, įsigyjant taip vadinamą anuitetą. Beje, tai privati bendrovė, kuri gali bankrutuoti ir visi anuitetai gali nuplaukti šuniui ant uodegos. Kodėl nepasirinkta „Sodra“, matyt, atsakyti gali tik šias procedūras reglamentuojančių aktų kūrėjai. Skaičiuojant „Sodros“ pensiją, pensijos papildomos dalies dydis, kuris ir lemia visos pensijos dydį, tiesiogiai priklauso nuo draudžiamųjų pajamų koeficiento, kuris negali būti didesnis negu 5. Draudžiamųjų pajamų koeficientas gaunamas asmens draudžiamųjų pajamų metinę sumą dalijant iš einamųjų metų nustatytų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu tai 1488 Lt. Dalyvaujant antros pakopos pensijų fonduose šis koeficientas ir nukenčia labiausiai. Jis mažinamas dar kitu koeficientu, kuris tiesiogiai priklauso nuo tais metais pervedamų lėšų procento. Pavyzdžiui, 2004 metais pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientas mažinamas koeficientu 0,7619, 2005 m. – 0,6698, 2006 m. – 0,5714, 2007 m. – 0,4444, 2008 m. – 0,4086. Nagrinėjamu atveju dėl dalyvavimo antros pakopos fonduose buvo prarasta apie 150 Lt mėnesinės pensijos dalis. Reikia vertinti ir tai, kad šiuo atveju asmens draudžiamosios pajamos keletą kartų viršijo Lietuvos vidurkį. Taigi, išvadas turi daryti visi būsimi pensininkai.Ypatingai šiuo metu. Senoji konservatorių ir liberalų valdžia išeidama paliko rebusą vadinamą pensijų reforma. Vienintelė tikrai gera priimtų sprendimų nuostata – galimybė apsispręsti ar toliau dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose. Visa kita – tik kompromisas ir duoklė garsiai šaukiantiems fondų valdytojams bei jų rėmėjams. Socialdemokratų sąjunga buvusias valdžias ir visuomenę savo pareiškimais ne kartą įspėjo dėl antros pakopos fondų žalos tiek valstybei, tiek būsimiems pensininkams. Deja, valdžios klausė tik LLRI ekspertų. Vis dėlto mes dar kartą bandysime išdėstyti savo nuostatas šiuo visai valstybei labai svarbiu klausimu. Investavimo patirtis rodo, kad ilgalaikiu laikotarpiu realių pinigų „popieriniais“ investavimo būdais uždirbti neįmanoma, todėl investavimas į bet kokius investicinius fondus, šiuo metu valstybei gana brangiai skolinantis, absoliučiai netoleruotinas, todėl „Sodros“ pinigų pervedimai į privačius fondus turi būti nutraukti, kaip tai padarė vengrai. Būsimiems pensininkams, kurie tiki šviesia pensijinių fondų ateitimi, būtina palikti savanoriško dalyvavimo fonduose galimybę. Matomai tam tiktų ir trečios pakopos fondai. Jeigu dabartinė valdžia vis dėlto nutartų palikti konservatorių ir liberalų pensijų „reformą“ ir dabartinę pensijų dydžio skaičiavimo metodiką, būtina užtikrinti realią galimybę bet kuriuo metu pasitraukti iš antros pakopos fondų. Būtina užtikrinti valstybinės socialinio draudimo sistemos, kaip socialinio garanto, tolimesnį pilnateisį išlikimą ir funkcionavimą visų Lietuvos gyventojų labui. Išeidama konservatorių ir liberalų valdžia paliko dar vieną „bombelę“ socialinio draudimo įmokų mažinimui – Mažųjų bendrijų įstatymą. Praktiškai bet kokios formos įmonė gali persiregistruoti į mažają bendriją ir visiškai nemokėti įmokų „Sodrai“ arba mokėti tik simboliškas. Gal dabartinė valdžia susiprotės? Juk „Sodros“ pinigai – visų pinigai.
