Prisipažinsiu, prieš pirmą kartą susiduriant su ES investicijų klausimais teko girdėti nemažai neigiamų atsiliepimų dėl keliamų didelių reikalavimų, laiko sąnaudų rengiant ataskaitas bei pildant dokumentus ir t. t. Kai kurie patyrę šiuos procesus apskritai nuleidžia rankas ir net nebenori bandyti pretenduoti į lėšas. Tačiau visų pirma vertėtų iškelti sau klausimą – ar nepasitenkinimas biurokratija yra didesnis nei ES lėšų poreikis?
Mūsų įmonei ES investicijos buvo kertinė ašis – būtent ES lėšomis pradėjome sapropelio, ekologiškų trąšų – ežerų dumblo gavybos ir tiekimo verslą: įsteigėme įmonę, nusipirkome įrangą, įgavome žinių bei kompetencijų vystyti veiklą ir t. t. Be ES finansavimo verslo pradžios, matyt, būtų tekę dar ilgai laukti. Pretenduojant į investicijas ir projekto eigoje teko susipažinti su mums naujais reikalavimais atsiskaitymui, teko pateikinėti pirkimų planus, mokėjimo prašymus, pagrįsti išlaidas, rengti ataskaitas. Nuo pat pradžių apsisprendėme projekto rengimo ir administravimo darbus atlikti patys ir į konsultacinę įmonę nesikreipėme. Pirminis dokumentų pateikimas tikrai nebuvo sudėtingas – nei kontrolė, nei biurokratija neišgąsdino. Kaip tik galėčiau įžvelgti tokio administravimo ir priežiūros mechanizmo pliusus verslui – tai nauja patirtis, nuolat ugdanti darbuotojų kruopštumą, taip pat galimybė bendrauti su valdžios institucijomis ne tik atsiskaitant už ES lėšas, bet ir proga išsakyti savo nuomonę bei prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Tiesa, kai projekto įgyvendinimas įsibėgėjo, būtinos administravimo procedūros dabar reikalauja šiek tiek daugiau laiko sąnaudų nei pradiniame etape, tačiau esu įsitikinęs, kad jei įmonė žino, ką ir kodėl daro – visi išlaidų ir atliktų veiklų paaiškinimai atsakingoms institucijoms nėra jokia našta. Galiu drąsiai teigti, kad be ES lėšų įmonė „EcoLotus“ nebūtų taip greitai startavusi, todėl palyginus su tuo, kiek teigiamų padarinių mūsų verslui turėjo ES lėšos – projekto administravimui skirtas laikas yra pasiteisinusi investicija.
Diskutuojant apie ES lėšų administravimą su verslo atstovais galima pateikti vieną pavyzdį: įdomu, ką pamanytumėte sužinoję, kad jūsų projektas negavo finansavimo, o tos pačios lėšos pasiekė kokius nors neskaidrius projektų vykdytojus. Mintis apie nesąžiningus mums visiems priklausančių lėšų gavėjus priverčia susimąstyti. Todėl neišvengiamai turime ieškoti balanso, o ne manyti, jog ir be priežiūros lėšos bus panaudojamos skaidriai. Verslas vadovaujasi logika, kad ES lėšos turi ne tik būti skaidriai panaudotos, bet ir siekiama, jog rezultatas prisidėtų prie ilgalaikės tvaraus verslo sėkmės. Dėl šios priežasties, iš kontrolės tikimasi daugiau nei formalaus požiūrio, svarbu nuodugniai įsigilinti ir į paties projekto specifiką.
Dar vienas aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tai, kad svarbiausias dalykas, kalbant apie ES lėšas, yra suprasti, iš kur jos atsirado. Kalbame ne apie kasdienes išlaidas, o apie iš mokesčių mokėtojų surinktas lėšas. Verslas turi priskirti sau daugiau atsakomybės: įpraskime atsiskaityti už tai, ką gauname, supraskime, kad ES lėšos nėra atiduodamos tiesiog į nežinią, bei prisiminkime, kad jos yra surinktos iš gyventojų – ne tik kitų ES piliečių, bet ir Lietuvos mokesčių mokėtojų, nes bet kuris ES projektas yra bendrai finansuojamas ir mūsų valstybės. Todėl, mano požiūriu, už ES investicijas turime jausti didesnę atsakomybę nei už savų lėšų panaudojimą ir suprasti, jog griežta kontrolė yra reikalinga. Ji – kol kas pagrindinis būdas užtikrinti efektyvų ir skaidrų lėšų panaudojimą.
Komentuoja UAB „EcoLotus“ direktorius dr. Martynas Žakevičius
