Kartu su rinkimais vykęs referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje kelia vis daugiau šurmulio. Tauta pasisakė prieš planuojamas statybas, bet valdžios atstovai atkerta – referendumas buvo patariamasis. Todėl manoma, kad politikai gali likti kurti Lietuvos žmonių balsui ir vadovautis savo pačių išankstinėmis nuostatomis.
Svarbiausia sauga
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Zigmas Vaišvila pirmiausia atkreipė dėmesį, kad atominės elektrinės statybų klausimas svarbus visai Lietuvai: „Politikai du dešimtmečius apskritai neleido tautai nieko spręsti. Todėl šie rinkimai buvo išskirtiniai. Žmonės prie balsadėžių rinkosi šviesiais veidais. Jie patikėjo, kad pagaliau gali kažką spręsti valstybėje.“
Tačiau jau kitą dieną viską buvo bandoma apversti aukštyn kojomis. „Dar prieš balsavimą, norint išvengti žmonių balso, atsirado prierašas – patariamasis referendumas. Taip neturėtų būti. Pagal įstatymą, per vieną mėnesį po referendumo Seimas privalo priimti sprendimus dėl jo įgyvendinimo. Referendumas turi turėti konkretų atsaką“, - pabrėžė Z. Vaišvila. Todėl jis patarė prieš antrąjį rinkimų turą partijų atstovams aiškiai išsakyti savo poziciją, o ne vedžioti žmonių už nosies.
Profesorius Leonas Ašmantas pridūrė, kad pirmiausia kalbant apie branduolinę jėgainę, turi būti minima sauga: „Visi iki šiol kalba apie ekonominius rodiklius, skaičiuojama, kada visa tai atsipirks, o sauga lieka antrame plane. Nors visos skaudžios pasekmės guls tik ant Lietuvos pečių. Tokia pozicija nėra gera, bet niekas į tai nekreipia dėmesio.“
Profesoriui antrino Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius, kuris tvirtino, kad žmonių požiūris į atominę elektrinę nesikeičia jau ilgą laiką. Ir, anot jo, jokia propaganda nepakeitė tautos nuomonės. „Tiek pinigų buvo mesta į propagandą, tačiau ji nepakeitė žmonių nuomonės. Tauta pasisakė tvirtai ir aiškiai, tik baisu pagalvoti, kad į jos balsą gali būti neatkreiptas reikiamas dėmesys“, - sakė M. Nagevičius.
Kokia bus elektros kaina?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas rėmėsi švedų ekspertės žodžiais, kuri pasakė, kad atominė elektrinė nepadidins elektros kainos: „Bet į visą tai reikia pažvelgti iš kitos pusės. Lietuva bus tik mažas žaidėjas bendroje rinkoje, todėl galime paprasčiausiai prapulti. Todėl esamos prognozės nėra tikslios. Vartotojus apkrausime milžiniška finansine našta.“
Anot jo, kalbama, kad atominę elektrinę pastatys iš įmonių lėšų ir paimtų paskolų. „Bet kas kitas, jei ne mes, Lietuvos žmonės, sumokame toms įmonėms už paslaugas. Reiškia, kad mes mokėsime už atominę elektrinę geriau labiau iš anksto nei yra skelbiama. Maža to, skolintas lėšas turėsime grąžinti su procentais. Dengti paskolą imant kitas paskolas – pražūtinga“, - svarstė V. Jankauskas.
Diskusijoje susirinkę dalyviai pateikė skaičius, kad atominės elektrinės statybos kainuos 5 mlrd. eurų, dviejų reaktorių – 7,5 mlrd. eurų. „Tad kaip galime kalbėti apie tai, kad turėdami atominę elektrinę, mokėsime mažiau už elektrą?“, - retorinį klausimą pateikė Z. Vaišvila.
Diskusijos pabaigoje M. Nagevičius pridūrė, kad Lietuva pati susikomplikavo savo padėtį: „Buvo skirtos milžiniškos Europos Sąjungos lėšos įvairiems energetiniams projektams. Pradėtos reaktoriaus statybos, kurios pasirodė visiškai beprasmiškos. Elektrinės uždarymo procesai taip pat vyko su trukdžiais. Todėl dalį kaltės dėl esamos situacijos derėtų prisiimti patiems, o ne žvalgytis kaltų kitose šalyse.“
