„Jeigu referendumas išvengiamas, kaip teisingai suformuluoti klausimą, kad mes neužstrigtume su konstitucinėmis pataisomis“, - klausė ji diskusijoje, kuri vyko kitą dieną po to, kai Seimas plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė liberalų inicijuojamam referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Socialdemokratė citavo opozicijos lyderį Andrių Kubilių ir kitus parlamentarus, svarstančius, kad „galbūt referendumas yra per didelė našta, juo labiau, kad jis gali ir neįvykti ir tai galėtų užkirsti kelią tolimesnėms diskusijoms“ bei pabrėžė, kad svarbu nuspręsti, kokį statusą turės emigracijoje gimę lietuvių vaikai, kokios bus tų žmonių, kurie turės dvigubą pilietybę, prievolės Lietuvai ir daug kitų aspektų.
Be referendumo neapsieisime
TS-LKD atstovavusio Stasio Šedbaro teigimu, konservatorių nuomone „turi būti numatyta, kad ir platesnis, bet katalogizuotas atvejų sąrašas, negalima visiems atverti vartų“. Jis priminė, kad diskusijos dėl galimybės turėti dvigubą pilietybę vyko ir anksčiau, ir prieš kelerius metus po ilgų diskusijų iškilo klausimas, ar referendumas pavyktų. Jis pridūrė, kad labiausiai dėl to nerimavo Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai.
Jo teigimu, „norint koreguoti dvigubos pilietybės suteikimo klausimą įstatymu, vis tiek reikia keisti Konstituciją, kuri leistų tai daryti. ,,Be referendumo neapseisime“, - sakė jis, pabrėžęs, kad pastaruoju atveju reikės daugiau kaip pusės visų sąrašuose esančių rinkėjų balsų. „Jeigu matome, kad pilietybė yra ta vertybė, kurią kiekvienas turi saugoti, yra vienas signalas, jeigu mes matome, kad visuomenė tam pritartų - pirmyn“, – pridūrė S. Šedbaras.
Savaime problema neišsispręs
„Visi suprantame, kad reikia keisti situaciją, ir yra aiškiai išreikšta politinė valia ją keisti. Kaip keisti? Ar yra kitas kelias išplėsti dvigubos pilietybės ribas nekeičiant Konstitucijos? Manau, kad visi keliai jau yra išbandyti. (...) Kitų galimybių nėra“, - pabrėžė Seimo narys Arminas Lydeka, aiškindamas, dėl ko liberalai nusprendė inicijuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
„O kas, jeigu referendumas nepavyks? ( ..) Reiškia, grįžtame į dabartinę padėtį“, - sakė A. Lydeka. Jis pridūrė, kad vien tai, jog yra teorinė galimybė, jog referendumas neįvyks, neatleidžia nuo problemos sprendimo. - ,,Nepavyks, neįvyks, bandykime vieną kitą atvejį į įstatymą įdėt“, - sakė jis.
Reaguoti reikia, bet...
Diskusijoje dalyvavęs Mykolo Riomerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, apeliuodamas į sudėtingą tarptautinę situaciją sakė manantis, kad politikai turi numatyti, kas bus po kelių ar keliolikos metų. Jis taip pat teigė, kad liberalų pasiūlyta formuluotė yra taisytina ir ragino visus politikus susėsti bei kartu sutarti dėl formuluotės, kuri bus teikiama referendumui.
Pripažindamas, kad reikia reaguoti į faktinę situaciją (yra mišrios šeimos, kiti aspektai), V. Sinkevičius siūlė būdus, kurie galėtų padėti apsisaugoti nuo asmenų, kurie galėtų siekti Lietuvos pilietybės dėl mūsų šaliai nepriimtinų tikslų. „Jei atsirastų Konstitucijoje sąvoka, kuri pagal kriterijus atitiktų transatlantinę ir europinę integraciją, turėtume ES ir NATO (pilietybę)“, - sakė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, yra tam tikra grėsmė, kad įteisinus dvigubą pilietybę, mūsų šalies gyventojams didelės įtakos gali tūrėti tie asmenys, kurie neturi jokių faktinių ryšių su Lietuva – jeigu jie galės rinkti ir būti renkami į Lietuvos valdžios institucijas. ,,Ar išeivių karta, asmenys, kurie nė karto nebuvo atvykę į Lietuvą, kurie neturi jokių faktinių ryšių, dalyvauja rinkimuose (...) Ar iš tiesų tie žmonės gali lemti mūsų Seimo sudėtį, o Seimas priiminės sprendimus, kurie turės įtakos mums, bet neturės įtakos jiems“. Todėl V.Sinkevičius siūlo, kad kartu su dviguba pilietybe valstybei būtų prasminga įvesti sėslumo cenzą.
Jo teigimu, vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikėtų išspęsti – dvigubą pilietybę turinčių asmenų karinė tarnyba. „Ar asmuo, kuris yra Lietuvos ir Rusijos pilietis, turi atlikti karinę tarnybą? O jei po metų jį pakvies atlikti karinę tarnybą Rusija? Kaip Lietuva elgsis?“, - diskusijoje klausė V. Sinkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje pilietybės reguliavimas išlikęs itin griežtas, todėl atsižvelgti į realų gyvenimą reikia. Dėl to turėtų diskutuoti ir politikai, ir visuomenė, pabrėžė diskusijoje V. Sinkevičius.
