Lygiai prieš mėnesį, kuomet socialinis tinklas Twitter pradėjo ruoštis akcijų pirminiam viešam siūlymui (IPO), akcijų rinkoje įvyko gana komiškas įvykis. Garso įrangos pardavėjo Tweeter akcijų kaina šoktelėjo apie 1000 procentų. Juokinga šioje situacijoje yra ne tik tai, kad socialinio tinklo akcijomis biržoje dar nebuvo prekiaujama, bet ir tai, kad daug investuotojų dėmesio sulaukusiais Tweeter kompanijai dar 2007 metais buvo inicijuotas bankroto procesas. Akivaizdu, kad toks šios įmonės akcijų kainos šuolį lėmė neatidūs ir nepatyrę investuotojai, sumaišę dviejų įmonių pavadinimus ir per daug nepasigilinę į kitas aplinkybes.
Tačiau tuo ši gana linksma, nors kai kam ir daug kainavusi, pamoka turbūt dar nesibaigė. Vakar įvyko ilgai lauktas Twitter akcijų pirminis viešas siūlymas (IPO), ir šio socialinio tinklo akcijų paklausa pasiūlą viršijo apie 30 kartų. Pirmąją prekybos biržoje dieną jo akcijos kaina šoktelėjo beveik dvigubai. Šis bei kitų socialinių tinklų akcijų kainų šuoliai primena praėjusio šimtmečio pabaigoje išsipūtusį technologinių akcijų burbulą, kuomet ne tik nuostolingai veikiančios, bet dar ir beveik jokių pajamų negaunančios internetinės kompanijos buvo geriausiai vertinamos biržos žvaigždės.
Twitter akcijos rinkos kaina, lyginant su dabartinėmis jos pajamomis, iš tiesų yra labai didelė. Ši įmonė vis dar veikia nuostolingai, o jos vertė biržoje yra 22 kartus didesnė nei prognozuojamos kitų metų pajamos. Palyginimui, knygas internete pardavinėjančios Amazon.com akcijų vertės ir pajamų santykis yra 10 kartų mažesnis. Žinoma, tokia aukšta Twitter kaina rodo, jog investuotojai tikisi, kad jos pajamos augs kone eksponentiškai ir ji taps pelninga. Šio lūkesčio pagrįstumą priešingai vertins akcijų įsigiję ir neįsigiję stebėtojai.
Vis tik šio socialinio tinklo akcijų kainos šuolis, nors ir išskirtinis, nėra izoliuotas reiškinys. Daugelis rodiklių, tokių kaip akcijų kainos ir įmonės pelno santykis, arba įmonių kapitalizacijos ir BVP santykis rodo, kad didžiausioje pasaulio akcijų rinkoje didėja atotrūkis tarp akcijų vertės ir jų kainos. Bent iš dalies prie tokio atotrūkio formavimosi prisideda ir JAV Federalinės rezervų sistemos vykdoma pinigų politika. Itin žemos palūkanos ir precedento neturinčios pinigų pasiūlos didinimo priemonės labai sumažino konservatyvių investavimo priemonių patrauklumą ir sukūrė lūkestį, kad net ir susvyravus ekonomikai ir įmonių pajamoms, centrinis bankas „atspausdins dar keletą trilijonų dolerių“ ir stabilizuos ekonomiką. Kitaip sakant, tikimasi, kad šalies centrinis bankas išrašė draudimo polisą, galimai apsaugosiantį nuo ilgalaikio kainų kritimo.
Yra nelengva ex ante pasakyti, ar rinkoje matome kainų burbulą, ar priešingai – fundamentaliais veiksnias pagrįstą kainų augimą. Tačiau verta atsiminti, kad finansų ir nekilnojamojo turto rinkos turi kitoms rinkoms nebūdingą bruožą – didėjanti aktyvų kaina kelia šių prekių paklausą. Turbūt sunku įsivaizduoti situaciją, kuomet pabrangus kiaulienai, vis daugiau vartotojų nuspręstų atsisakyti kruopų bei žuvies ir didesnę pajamų dalį skirti prabanga pakvimpančiai mėsai. Tačiau finansų rinkose brangstantys aktyvai dažnai sukuria ir pakursto neracionalų lūkestį, kad augimas tęsis toliau ir pritraukia vis daugiau naujų pirkėjų, todėl kainų augimo lūkestis tampa savaiminio išsipildymo reiškiniu. Anksčiau ar vėliau pamatysime, ar tvirtos šio burbulo sienelės.
Parengė Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas
