Anot jos, sprendimą, ką daryti su paminklu, savivaldybė turėtų priimti iki pirmadienio rengiamo tarybos posėdžio.
„Mūsų požiūris turėtų keistis į tuos dalykus. Jei nuimame paminklus Leninui, Stalinui, galbūt ir tokių paminklų statyti nereikėtų. Lai jie ten ilsisi ramybėje, galbūt tas jų atminimas turėtų būti kaip nors kitaip įamžintas, jei to reikia. Laikmečiai, požiūriai keičiasi, nespėjame bėgti paskui tai, kas mums nepriimtina. Nemanau, kad visus paminklus reikėtų griauti. Bet kadangi atsitiko toks vandalizmas, matome, kad galbūt tai kartosis“, – BNS sakė merė.
I. Lunskienė tikino apie sovietmečiu pastatytą paminklą Grybinės kaime, už 5 kilometrų nuo Marijampolės, sužinojusi tik šią savaitę, kai policija paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl dažais ant paminklo išpieštų sovietų ir nacių simbolių.
„Šiuo metu vyksta svarstymai komitetuose, iki pirmadienio, matyt, turėsime kokį nors sprendimą“, – tikino savivaldybės vadovė.
Marijampolės savivaldybės Šunskų miestelio seniūnas Rimantas Lekeckas BNS antradienį teigė kalbėjęs su Grūto parko vadovais, šie, anot jo, sutiko priimti ištepliotą paminklą. I. Lunskienė patvirtino, kad galimybė atiduoti paminklą į Druskininkų savivaldybėje esantį sovietinių paminklų muziejų taip pat bus svarstoma.
Merė taip pat pažymėjo, kad paminklu susidomėjo Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai.
„Jie, matyt, domisi, nori atvykti apžiūrėti. Žinau, kad jie skambino į savivaldybės viešuosius ryšius, klausė“, – teigė merė.
R. Lekeckas nurodė, kad paminklas ištepliotas savaitgalį, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį. Jis šį veiksmą vertino kaip provokaciją, nukreiptą prieš valstybę.
1946 metų birželio 4 dieną Tauro apygardos partizanai Grybinės kaime pasaloje nužudė per 20 stribų ir sovietinių aktyvistų. Istorikų teigimu, per susišaudymą žuvo ir keli partizanai.
Pasak seniūno, paminklas jau anksčiau kėlė diskusijų, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę ant jo iškaltas tekstas bei buvusi sovietinė simbolika buvo užpiešti, svarstyta neutralaus užrašo galimybė nurodant, jog memorialas skirtas čia 1946-ųjų birželio 4-ąją „žuvusių žmonių atminimui“, greta įrašant: „Dieve, sutaikyk žmones ir tautas“.
NKVD – sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisariatas, represinė žinyba, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos ir saugumo policijos funkcijas. Institucija buvo atsakinga už civilių žudynes, trėmimus, etninius valymus, SSRS priešiškų asmenų likvidavimą.
