Marijampolėje penktadienį susitikę šalies apskričių vadovai nepritarė idėjai iš viso panaikinti šiuos administracinius vienetus ar perpus jų sumažinti. Savo nuomonę apskričių viršininkai pasiryžę ginti tiek Seime, tiek diskutuodami su Prezidentūros darbuotojais.
Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", Lietuvos apskričių vadovų sąjungos prezidento, Šiaulių apskrities viršininko Alvydo Šedžiaus teigimu, aptarti šiuo metu rengiamą regiono valdymo modelį juos paskatino prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime nuskambėjusi mintis apie apskričių, kaip administracinių vienetų, nereikalingumą.
"Manau, toks sakinys metiniame pranešime galbūt atsidūrė dėl kai kurių Prezidentūros darbuotojų nekompetentingumo ar atskirų politikų įtakos", - sakė jis.
A.Šedžius pamėgino įvardyti neigiamus tokios reformos aspektus. Esą dėl jos nukentėtų tie miestai, iš kurių būtų atimtos apskričių centrų funkcijos: Tauragė, Marijampolė, Utena ir kiti. "Didmiesčiai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda - taps dar didesniais traukos centrais ir tuomet vidinė migracija bus nesustabdoma", - aiškino A.Šedžius.
Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Melianas sakė, kad kalbos apie apskričių nereikalingumą jau sukėlė neigiamų padarinių.
"Kvietėme keletą jaunų ir gabių specialistų ateiti dirbti į apskrities viršininko administraciją. Tačiau išgirdę, jog apskritys gali būti naikinamos, jie atsisakė siūlomo darbo. Jeigu situacija nesikeis, nebebus kam dirbti", - įsitikinęs jis.
Lietuvos apskričių vadovų sąjungos nariai per susirinkimą priėmė rezoliuciją, kuria siūloma nenaikinti apskričių ir nekeisti jų skaičiaus, tik sukurti papildomus 3-4 "planavimo" regionus, panašius kaip Suomijoje ar Danijoje.
