„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.
Džiūgauti ankstoka pirmiausia dėl to, kad niekas nežino bent kiek tikresnės darbo rinkos padėties – kol neįvyko visuotinis gyventojų surašymas, niekas negali pasakyti nei kiek kokio amžiaus žmonių Lietuvoje belikę, nei kiek jų sėdi be darbo ir kremta kieno nors ištiestą legalią ar nelegalią duonos žiauberę. Šiandien netgi dviejų pagrindinių nedarbo lygį skaičiuojančių institucijų pateikiami rodikliai skiriasi kone penktadaliu, o realiai, kaip jau numano analitikai, nedarbo lygis Lietuvoje ne 14,3 proc., kaip nurodo darbo birža, netgi ne 18 proc., koks, anot Statistikos departamento, buvo pasibaigus pirmajam pusmečiui, o greičiausiai peršokęs dramatiškus 20 proc. – iki lygio, buvusio Didžiosios depresijos laikais.
Postūmių esama
Vis dėlto, nors džiūgauti tikrai ankstoka, negali visiškai užginčyti ir statistikos. Antai Bronislova Katinienė, Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, „Respublikai“ teigė, kad šiemet joje buvo užregistruoti 81 202 bedarbiai, visoje Lietuvoje – 309,9 tūkstančio. Vien Vilniaus mieste ir rajone – 52 627 bedarbiai. Iš pastarųjų verslo liudijimus gavo daugiau kaip 4000 asmenų, taigi verslui ryžosi apie 8 proc. bedarbių. Bedarbių! Tai iš tiesų fantastiškas rodiklis, turint omenyje, kad bedarbiais tampa ne visada patys aktyviausi visuomenės nariai.
Žmogus, nusipirkęs verslo liudijimą, žengia pirmą žingsnį į verslą. Tai savo jėgų patikrinimas prieš ryžtantis kitam žingsniui – steigti individualiąją įmonę arba uždarąją akcinę bendrovę.
„Daugiausia žmonių renkasi prekybą, įvairias statybos ir patalpų remonto paslaugas, buitines paslaugas gyventojams, ypač kirpėjo amatą“, – vardija B.Katinienė, bet pateikti bent vieną konkretesnį sėkmės pavyzdį vengia – nieko nepadarysi, asmens duomenų apsauga įpareigoja neišduoti. Taip visi tampame beveidžiais skaičiais.
Nemažai daliai žengusiųjų pirmą žingsnį pritrūksta valios, ryžto arba sėkmės (žr. lenteles). Vis tiek garbė jiems – gerai, kad bent pabando.
Nauji postūmiai
Papildoma paskata pradėti verslą tapo nuo liepos 18 d. įsigaliojęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Dabar prie verslumo skatinimo darbo biržos gali prisidėti tegu kukliais, bet realiais pinigais. Kiekvienam, nusprendusiam pradėti savo verslą, gali būti skiriama iki 200 Lt per mėnesį visus metus verslo liudijimui įsigyti ir daliai socialinio draudimo įmokos kompensuoti. Pasak B.Katinienės, vien Vilniaus mieste ir rajone nuo liepos 18 d. tokios subsidijos buvo skirtos beveik 500 bedarbių.
Kita paramos forma taikoma jau seniai – darbo birža gali skirti iki 32 tūkst. Lt subsidiją juridiniams asmenims, sukūrusiems naujas darbo vietas bedarbiams arba invalidams. Svarbiausia sąlyga – kad subsidijuojamos darbo vietos būtų išlaikytos bent 36 mėnesius.
Pasak Ilonos Budrevičienės, Lietuvos darbo biržos vyriausiosios specialistės, iki šių metų pabaigos šalyje numatyta subsidijuoti apie 70 naujų darbo vietų.
Legaliai – neapsimoka
Vis dėlto esama ir kitos statistikos. Šią savaitę buvo pristatytas tyrimas, kuris parodė, kad kas penktas bedarbio pašalpą gaunantis asmuo apie bent penktadalį pajamų gauna iš nelegalios darbinės veik–los. Trečdaliui apklaustųjų nelegali veikla suteikia didžiąją dalį pajamų. Daroma reali prielaida: gaudami nedarbo išmoką ir dar nelegaliai užsidirbdami, žmonės jaučiasi saugesni ir finansiškai tvirtesni, negu jaustųsi oficialiai įsidarbinę. Trečdalis jų teigia, kad tai tiesiog neapsimoka, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga.
87 proc. versliukų savininkų įmonės neregistruoja arba verslo liudijimo neįsigyja dėl per didelių mokesčių, o 46 proc. dėl to, kad, legalizavus veiklą, netenkama socialinių pašalpų ir lengvatų. Pusė nesiryžtančiųjų legalizuotis baiminasi pernelyg sudėtingos verslo apskaitos, kiti – kad sudėtinga verslą pradėti ir dar sunkiau nutraukti.
Šiems žmonėms jau netrukus, matyt, teks įveikti dar vieną baimę – juk 2011 m. valstybės biudžeto projekto rengėjai, kalbantys apie būsimas papildomas valstybės biudžeto pajamas „šešėlio“ sąskaita, mintyse turi ir nelegalių versliukų savininkus. Kas švęs pergalę?
Kazimieras ŠLIUŽAS