Apšaudytas kaunietis, nusikalstamo pasaulio atstovas, vos nežuvo su žmona, tačiau teisme niekam neturėjo pretenzijų, o šią porą apšaudęs marijampolietis tikina net šaudyti nemokąs.
Spalvinga kompanija
Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti pustrečių metų senumo įvykius Garliavoje (Kauno r.) ir paskelbė nuosprendį, bet šią bylą dar atvers aukštesnės pakopos teismas, nes nuosprendis jau po kelių dienų buvo apskųstas.
Tai rezonansinė istorija: ir nukentėjęs kaunietis Edvardas Žindžius (35 m.), į kurio gyvybę Garliavoje buvo pasikėsinta 2009-ųjų liepos 27-osios naktį, ir teisiamųjų suole dėl to sėdėję šeši marijampoliečiai yra vienaip ar kitaip susiję su nusikalstamu pasauliu. Apšaudytas kelis kartus teistas E. Žindžius – vadinamųjų Kauno Pifinių atstovas, o marijampoliečiai – bemaž prieš 20 metų aktyviai veikusios Londono grupuotės „vėliavą“ į kitą šimtmetį pernešę jauni vyrai.
Marijampolės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai teigia, kad Londono pravardę nuo seno turintis marijampolietis Albertas Kuznecovas (42 m.) pastaruoju metu tikrai nevadovauja jokiai gaujai, tik jauni vyrai, kurie aktyvios Londono veiklos laikais buvo dar vaikai, yra linkę savintis nusikalstamo pasaulio autoriteto vardą ir juo didžiuotis. Todėl E. Žindžiaus ir marijampoliečių konfliktas dar vadinamas Pifinių ir Londoninių konfliktu.
Tie Londoniniai – tai tris kartus teistas marijampolietis Gintaras Cėpla (29 m.), iki Garliavos įvykių, kaip teigiama Marijampolės seniūnijos vadovų pateiktoje charakteristikoje, ūkininkavęs kartu su tėvais, jo artimas draugas Mindaugas Barusevičius, pravarde Borusia, teistas tris kartus už chuliganizmą ir už tai, kad 1998 metais, dar būdamas nepilnametis, su keliais sėbrais nužudė mokyklos sargę. Taip pat – ne kartą pastebėtas bendraujantis su Londonu Artūras Šakočius, teistas tris kartus, iš kurių kartą – už išžaginimą, ir Rodmano pravardę turintis Vygerdas Benekeraitis, taip pat teistas (už chuliganizmą). Kompanijoje buvo ir pirmą kartą į teisiamųjų suolą sėdę Irmantas Dešukas ir Deividas Sasnauskas.
Kaltinimai – skirtingi
Jau atiduodant Kauno policininkų ir prokurorų ištirtą bylą į teismą, dėl pasikėsinimo nužudyti E. Žindžių ir jo žmoną buvo kaltinamas tik G. Cėpla. Visi kiti penki jo bendrininkai buvo kaltinami tik dėl to, kad nepranešė apie įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, nors apie jį žinojo.
Išnagrinėjus bylą teisme, kaltinimai buvo įrodyti. Už tai, kad apšaudė automobilį, kuriuo po vidurnakčio per Garliavą važiavo E. Žindžius su žmona, ir sunkiai sužalojo E. Žindžių, G. Cėplai teismas paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
Na o G. Cėplos bendrams skirtos itin švelnios bausmės. A. Šakočius bei M. Barusevičius teismo dabar paskirtas vienerių metų laisvės atėmimo bausmes jau yra atlikę, kai tiek laiko buvo suimti dar iki teismo. O V. Benekeraičiui, I. Dešukui ir D. Sasnauskui paskirtos 6–8 mėnesių lygtinės bausmės, atidėtos vieneriems metams. Šiai trijulei, kaip nurodė teismas, dar privalu dalyvauti „smurtinį elgesį keičiančiose programose“ – auklėtis.
Nė vienas iš kaltinamųjų teisme nepripažino kaltinimų – esą jie Garliavoje nebuvę, nieko nesekioję, nesiviję, nieko neapšaudę, nieko išvis nežinoję, nes tą naktį ramiai laiką leidę namie, o apie apšaudymą sužinoję tik iš televizijos žinių. Anot G. Cėplos, jis net šaudyti nemokąs.
Visi kaltinamieji tikino, kad iki teismo jų duoti G. Cėplą kaltinantys parodymai buvę išgauti jėga ir prievarta. Tik dėl tos prievartos nė vienas niekam nesiskundė – tokių įrodymų nėra. Beje, teisiamieji bandė nuginčyti ir melo detektoriumi užfiksuotus jų parodymus, iš kurių pareigūnai sužinojo, kad į E. Žindžių tikrai šaudė G. Cėpla, ginklas, kuriuo šaudė, vėliau buvo išardytas, o automobilis, iš kurio šaudė – susprogdintas. Patys teisiamieji tokius faktus teisme vadino fantazijomis.
Pradžia – prie ežero
E. Žindžiaus apšaudymo istorija įdomi ir tuo, kad tuoj po šito įvykio Kauno ir Marijampolės policijos pareigūnai teigė atlikę Marijampolėje per 30 netikėtų ir triukšmingų kratų, pasitelkę „Aro“ kovotojus. Tuokart lūžo butų durys, dužo langai, į daugiaaukščių namų butus veržtasi gaisrininkų kopėčiomis. Po šių antpuolių pareigūnai dėl Garliavos įvykių teigė įtariantys bene 26 marijampoliečius, bet po pusantrų metų trukusio nelengvo tyrimo kaltinamųjų liko tik šeši.
Teismas nustatė, kad Pifinis E. Žindžius artimai bendravo su kai kuriais Marijampolės nusikalstamo pasaulio atstovais. 2009-ųjų liepos viduryje tarp draugų, laiką leidusių prie Dusios ežero Lazdijų rajone, staiga kilo konfliktas, buvo sumuštų marijampoliečių – įsivyravo nesantaika su chuliganais kauniečiais, marijampoliečiams parūpo kerštas.
Nesantaiką gilinant, tų metų liepos 19-ąją Marijampolėje, Vasaros gatvėje, padegamaisiais buteliais iš pat ryto buvo apmėtyti du greta stovintys prabangūs namai – verslininkų, pas kuriuos apsilankydavo E. Žindžius, gyvenamasis namas ir įsteigti svečių namai. Dėl čia kilusio gaisro, padariusio per 25 000 litų nuostolį, vėliau buvo įtarti asmenys, kurie neišvengė įtarimų ir dėl apšaudymo Garliavoje.
Žmonai nekliuvo
Pats E. Žindžius buvo pasektas liepos 27-osios naktį, kai po linksmybių Marijampolėje žmonos vairuojamu automobiliu naktį važiavo Kauno link. Londoniniais save vadinantys marijampoliečiai teigė sužinoję, kad Pifinis vėl sukėlęs muštynes Marijampolėje. Už tai reikėję jį nubausti – bent pagąsdinti.
Tą vakarą E. Žindžiaus automobilio BMW X6 karštligiškai po Marijampolę ieškojo keliolika Londoninių ir vienas kitam perdavinėjo žinias, kas kur ką matęs. Persekiojimas baigėsi tuo, kad Garliavo centre BMW X6 buvo apšaudytas, kai jį prisivijo automobilis „Audi“, kuriame buvo keli vyrai. Vienas jų – gale sėdėjęs keleivis G. Cėpla, pirštinėta ranka laikydamas Kroatijos gamybos pistoletą-kulkosvaidį, į E. Žindžiaus automobilį paleido mažiausiai 13 šūvių. Kulkos perskrodė mašinos dureles, stiklą – pataikė E. Žindžiui į koją.
Apšaudytasis buvo sužalotas sunkiai, vis dėlto medikai sugebėjo išgelbėti jo gyvybę, mat jį į ligoninę labai operatyviai atvežė šūvių išgąsdinta, bet sveikos orientacijos nepraradusi E. Žindžiaus žmona – po šūvių, kurie moteriai iš pradžių atrodė panašūs į fejerverkus, ji tik padidino automobilio greitį ir spruko iš „fronto“ į ligoninę.
Kaip minėta, sutuoktiniai Žindžiai niekam pretenzijų neturi, tad ir civilinio ieškinio nepareiškė. Jiedu teisme tikino nežinantys, kas ir kodėl juos norėjo nužudyti (tokia taktika yra garbinama nusikalstamame pasaulyje. Tačiau pagrindiniam kaltininkui G. Cėplai vis tiek nurodyta patuštinti savo piniginę. Nuteistasis teismo įpareigotas sumokėti 4980 litų Valstybinei ligonių kasai – tiek kainavo sunkiai sužaloto E. Žindžiaus gydymas.
Tik faktai
Kai buvo tikrieji Londono grupuotės nusikalstamos veiklos laikai (apie 1990 metus), buvo žinoma, kad atletiško sudėjimo ir aktyviai sportuojantis A. Kuznecovas, pravarde Londonas, su savo bendrininku Marijampolės treniruočių salėse ruošdavo vaikinus nusikalstamai veiklai – esą Storo ir Romaškės gaujoms, kurios veikė Kaune.
Vėliau, kai buvo nuteistas ir sugrįžo į laisvę, A. Kuznecovas-Londonas įsikūrė Vilniuje.
2002 metais A. Kuznecovas buvo sužalotas per jo automobilio sprogimą, kai pats sėdėjo tame automobilyje.
2011-ųjų liepą A. Kuznecovas vidury dienos Kalvarijos miestelio (Marijampolės apskr.) centre, prie ligoninės, buvo sumuštas keleto lazdomis ginkluotų užpuolikų. Pastarieji iki šiol nenustatyti.
Irena ZUBRICKIENĖ
