Šiandien Aplinkos ministerija kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir paragino kartu su ministerijai pavaldžiomis institucijomis nedelsiant imtis priemonių oro taršai mažinti.
Kaip sakė aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis, susirūpinimą kelia faktas, kad kasmet šalies miestuose nustatoma vis didesnė maksimali smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.
Šiemet per labai trumpą laiką – nuo sausio 1 d. iki vasario 17 d. – daugumoje miestų šių teršalų koncentracija, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, buvo didesnė už leidžiamą jau daugiau dienų negu per visus 2008 metus. Smulkiųjų kietųjų dalelių aplinkos ore normą galima viršyti tik 35 dienas per metus, o jau iki dabar po 20 tokių dienų „išnaudota“ Panevėžyje ir Šiauliuose, 17 – Klaipėdoje, po 14 – Kėdainiuose ir Kaune.
Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, ir pavasarį, nutirpus sniegui ir išdžiūvus neišvalytose gatvėse susikaupusiam purvui. Kadangi, meteorologų prognozėmis, žiema iš Lietuvos dar neketina trauktis, būtina jau dabar skubiai mažinti aplinkos oro taršą.
Aplinkos ministerija yra gavusi žodinių pranešimų iš įvairių šalies vietovių, kad privačiose valdose šildant gyvenamuosius namus ar kitas patalpas gali būti deginamos atliekos. Kai jos deginamos paprastose krosnyse, esant neaukštai temperatūrai, į orą išmetamos ne tik kietosios dalelės, bet ir gerokai pavojingesnės žmogaus sveikatai cheminės medžiagos. „Tikimės, – sakė viceministras Aleksandras Spruogis, – kad Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos visais prieinamais būdais kreipsis į gyventojus, kad jie nedegintų atliekų.“ Aplinkos ministerija apie oro užterštumo lygio didėjimą bei būtinybę jį mažinti siekiant mažesnio poveikio žmonių sveikatai informavo ir Sveikatos apsaugos ministeriją.
Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė atsakomybė. Gyventojams gali būti skiriamos nuo šimto iki dviejų šimtų litų baudos, pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Jas gali skirti aplinkos apsaugos pareigūnai arba Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
