Jeigu bus pritarta Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui, vartotojai netruks pajusti siūlomos vandens ūkio pertvarkos privalumus – ir pagal paslaugų kokybę, ir pagal jų kainą. „Pagaliau turime sutvarkyti ir vandens ūkį. Tačiau tikėtis gerų pokyčių galime tik pradėję racionaliau jį valdyti, sustambinę vandens tiekimo įmones“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Ministras pažymi, kad siūlomos naujos įstatymo nuostatos užkerta kelią bet kokioms galimybėms privatizuoti vandentvarkos ūkį. Dėl šių galimybių viešojoje erdvėje nuolat girdėti nerimastingų abejonių, ar vandentvarkos ūkis nebus privatizuojamas. Galimybių privatizavimui atveria dabartiniai teisės aktai, įpareigojantys viešuosius vandens tiekėjus parinkti konkurso būdu. Mat konkurse dėl vandens tiekimo – monopolinės veiklos – gali dalyvauti ir privatūs asmenys. Aplinkos ministerijos parengtas įstatymo projektas numato, kad vandens tiekimo veiklos organizavimu gali užsiimti tik savivaldybės, kurios pačios parinks viešuosius vandens tiekėjus ir nustatys vandens paslaugų kainas.
Šiuo metu šalyje yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad nėra paskirta nei vieno viešojo vandens tiekėjo, neišduota nei viena licencija, nors įstatymas įpareigojo savivaldybes tai padaryti dar iki 2008 m. birželio 30 d. Buvo baiminamasi skelbti konkursą viešajam vandens tiekėjui parinkti, kad vandentvarkos ūkio nepasisavintų privatūs asmenys. Tokią padėtį pakeistų naujasis įstatymas, numatęs, kad viešuosius vandens tiekėjus skiria savivaldybių tarybos.
Priėmus siūlomas įstatymo nuostatas, būtų užtikrintos ir vienodos paslaugų kainos. Dabar vienoje savivaldybėje veikiantys du ar keli vandens tiekėjai tą pačią paslaugą teikia skirtingomis kainomis. Padėtis pasikeis, sustambinus vandens tiekimo įmones, kad savivaldybėse būtų tik po vieną viešąjį vandens tiekėją. Konkretūs vandentvarkos įmonių stambinimo pavyzdžiai rodo, kad tam tikrais atvejais vandens paslaugų kaina vartotojams ne tik nedidėja, bet ir sumažėja.
„Siūlome nustatyti ir paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, į kurią nekreipiama dėmesio jau visą dvidešimtmetį, nors šių nuotekų daroma žala gamtai akivaizdi. Juk su jomis į vandens telkinius patenka naftos ir kiti teršalai“, – sako aplinkos ministras.
Siekiant išspręsti nuotekų tvarkymo problemas, pirmenybę finansuojant vandentvarkos ūkį 2014–2020 m. numatoma skirti mažoms ir atokesnėms gyvenvietėms, kurios iki šiol neturėjo galimybių tvarkyti savo nuotekų.
