Aplinkos ministras sako, kad valdantieji priimdami dabar antikonstitucinėmis pripažintas nuostatas siekė nuraminti visuomenę. Tuo metu opozicija įsitikinusi, kad tokių elektrinių statyba buvo politizuojama, pataisomis bandyta varžyti ūkinę laisvę.
„Diskusijos apie naujas (jėgaines – BNS) sunkiai tikėtinos. Abejoju, kad tokio tipo jėgainių dar galėtų atsirasti. (...) Dabar kalbame apie esamų trijų kogeneracinių elektrinių pajėgumus ir poreikį atliekų deginimui... Energijos gamybai poreikį matome, bet dėl pačių atliekų kiekio klausimas kyla, nes skatiname perdirbti, rūšiuoti, mažinti pakuočių, o tai reiškia, kad kuro toms elektrinės kuo toliau, tuo bus mažiau, ir skaičiai rodo, kad atliekų gali nepakakti energijai gaminti, reiks kito kuro“, – BNS sakė aplinkos ministras.
„Tas projektas, kuris buvo jau prasidėjus elektrinių statyboms, buvo bandymas nuraminti visuomenę, bet, kaip matome, turbūt pažeidžiant Konstituciją“, – pridūrė jis.
K. Mažeika mano, kad atstumas nuo atliekų deginimo jėgainių iki gyvenamųjų vietovių turi būti nustatytas, tačiau kiekvienu atveju jis turi būti įvertintas atskirai, vertinant poveikį aplinkai.
„Kai kuriais atvejais galbūt reikia ne 20 kilometrų, o 30 kilometrų ar dar toliau, o kitais atvejais galbūt užtenka ir kelių kilometrų. Į tai turi atsakyti ekspertizės, studijos, aplinkosaugos aplinkybės, vėjo vyraujančios kryptys, gyventojų ar miško tankumas. Yra daugybė faktorių, kuriais remiantis turi būti nustatytas optimalus ir tinkamas atstumas“, – aiškino jis.
Opozicija: pataisomis atliekų deginimo jėgainių statyba buvo politizuojama
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas, sako, jog KT sprendimas pripažinti antikonstitucinėmis įstatymo pataisas, leidusias atliekų deginimo jėgaines statyti tik toliau nei 20 kilometrų nuo gyvenviečių, yra svarbus signalas investuotojams – sustabdžius jau įgyvendinamus projektus būtų prarastos šimtamilijoninės ES lėšos ir investicijos į šalies energetikos infrastruktūrą.
„Atliekų deginimo gamyklos sudaro galimybę efektyviau panaudoti komunalines atliekas perdirbant jas į pigią šilumos energiją. Tuo pačiu tai mažina išmetamų anglies dioksido dujų kiekį, nes mažiau reikia atliekų vežti į sąvartynus“, – pranešime sakė M. Majauskas, 2018 metais inicijavęs kreipimąsi į KT.
Anot jo, ES yra apie 500 atliekų deginimo gamyklų, dauguma jų pastatytos miestų centrinėse dalyse, nes deginimo metu gaunama šilumos energija turi būti panaudojama kuo efektyviau ir transportuojama kuo mažesniu atstumu iki vartotojų.
„Todėl Seimo priimtas sprendimas leisti atliekų deginimo gamyklas, tačiau ne arčiau kaip 20 km iki gyvenamųjų teritorijų, yra neproporcingas ūkinės laisvės suvaržymas ir praktiškai neįgyvendinamas, nes nėra Lietuvoje tokių vietų, kurios būtų nutolusios daugiau nei 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos“, – sakė M. Majauskas.
Pasak jo, KT kartu atšaukė Atliekų įstatymu įtvirtintą draudimą deginti komunalines atliekas energijos gamybai ir kartu sustabdė valstybės institucijų kišimąsi bei konkurencijos ribojimą šilumos energijos gamyboje.
Pasak Seimo Aplinkos pasaugos komiteto nario Simono Gentvilo, įstatymu reglamentuota tokių jėgainių statyba buvo politizuojama, o KT dabar parodė, kad „valstiečių“ siekis sustabdyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių statybą buvo pigus populizmas.
„KT įrodė, kad tai buvo antikonstitucinės pataisos. Buvo pigiai politikuojama tokiu projektu. „Valstiečiai“ darė viską kad šituos projektus sustabdytų ir tai naudojo prieš D. Grybauskaitę Sauliaus Skvernelio rinkimų kampanijoje (prezidento rinkimų – BNS)“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, „valstiečiai“ nieko nepadarė, kad sustabdytų šiuos projektus, tik priėmė įstatymą, kurį KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Pataisas rengė valdantieji, rėmė dalis opozicijos
Seime pataisas dėl 20 km atstumo nuo jėgainių iki gyvenviečių dar 2016 metų rugsėjį registravo „valstiečiai“ Rima Baškienė, Valerijus Simulikas ir Povilas Urbšys, vėliau palikęs šią frakciją, bei konservatorius Algis Strelčiūnas.
„Valstietis“ Naglis Puteikis prisijungė 2017 metų birželį o 2018 metų kovą – buvęs „valstietis“ Vytautas Bakas, Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Linas Balsys ir jo frakcijos kolega Algimantas Salamakinas, konservatoriai P. Saudargas ir Kazys Starkevičius. Jie pasiūlė pataisą, kad dėl jau pradėtų atliekų deginimo jėgainių statybos ir jų veiklos Vyriausybė priimtų sprendimus atsižvelgdama į visuomenės interesus.
Vyriausybė Seimui tuomet rekomendavo pataisoms nepritarti, bet Seimas balsavo kitaip, atmetęs ir prezidentės Dalios Grybauskaitės veto. Bet tada valdantieji pareiškė nebesieksią 20 km atstumo reikalavimo – tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ K. Mažeika 2018 metų lapkritį įregistravo tai numatančią pataisą.
Tada K. Mažeika BNS sakė, kad „valstiečių“ frakcija, anksčiau palaikiusi nuostatą dėl 20 km atstumo, palaikytų jo pasiūlymą. Jis pripažino, kad naują pataisą paskatino prezidentės abejonės.
Tačiau K. Mažeikos pataisa Seime taip ir liko nesvarstyta, o 2018-ųjų lapkričio pabaigoje V. Simulikas pasiūlė ne tik palikti 20 km atstumo reikalavimą, bet ir nustatyti, kad tokios jėgainės būtų statomos tik ten, kur gyventojų tankumas mažesnis negu 1 tūkst. kvadratiniame metre – esą taip siekiama apsaugoti Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų gyventojus nuo tokių elektrinių neigiamo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai.
Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų 2018-ųjų rudenį į KT kreipėsi 31 Seimo narys iš opozicijos. Kreipimąsi parengė konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.
Parlamentarai pabrėžė, jog pataisos ginčija jau statomas jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines. Be to, anot jų, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, tokių jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje.
Premjeras S. Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę baigia statyti valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Kauno jėgainė jau bandoma ir komercinę veiklą pradės pavasarį, o Vilniaus – rudenį. Klaipėdoje atliekos deginamos nuo 2013 metų.
