Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Apklausų bendrovių darbuotojai jau aplankė ir asmeniškai kalbėjosi su šimtais tūkstančių žmonių Lietuvoje. Ką dar, be atsakymų, surašytų į oficialius apklausų blankus, jie sužinojo? Ir ar jų omnibusas ką nors vežioja?
Audronė Maroščikienė dažnai pagalvoja, kad beveik visą Vilnių yra apvaikščiojusi ir į bene kiekvieną pastatą buvo užėjusi. 62-ejų pedagogė daugiau nei du dešimtmečius atlieka apklausas. Moteris sako šiame darbe išmokusi tolerancijos ir užsiauginusi storesnę odą, nes tenka bendrauti ne vien su maloniais žmonėmis.
„Visai skirtinga yra darbo pradžia ir paskui, kai jau atsiranda patirtis. Kai labai jautriai sureaguoji į kokią neskanią repliką, į negražius žodžius – ir žandai kaista, yra tekę ir ašarą nubraukti. Bet su laiku pasikeitė gal ir mano reakcija į tuos žmones, kurie nepakantūs yra, atlaidesnis požiūris atsirado“, – sako apklausų atlikėja A. Maroščikienė.
Lietuviai tampa uždaresni
Apklausėjai neišvengia kuriozinių situacijų – neretai jiems tenka sprukti nuo įkaušusių žmonių, kurių nuomonės į tyrimus niekada neįtraukiamos. Kartais reikia mandagiai išsisukti nuo raginimo prisėsti prie šventinio stalo.
Pastaraisiais metais daug kas pasikeitė – vietoj popierinių anketų apklausėjai dažniausiai nešasi kompiuterius, o įveikti jiems tenka ne tik tvoras, bet ir telefonspynes, rinkos tyrėjai sako, kad lietuviai vis dar atviresni negu daugelio kitų šalių gyventojai.
„Telefonu yra lengviau prisikalbinti žmogų, nes žmogus savo erdve nesidalija. Įsileisti į namus yra kur kas sudėtingiau, – sako Živilė Janukonienė, rinkos tyrimų bendrovės TNS projektų direktorė. – Palyginti su Skandinavijos šalimis, lietuviai tikrai daug maloniau atlapoja duris mūsų apklausėjams ir daug drąsiau šnekasi su jais. Tačiau per pastaruosius dešimt metų ta tendencija gerokai keičiasi. Prieš dešimt metų buvo kur kas lengviau kalbėtis su žmonėms – žmonės buvo draugiškesni, atviresni, o šiuo metu tikrai yra daug labiau susivaržę“.
„Kodėl neapklausė manęs?“
Apklausos akis į akį laikomos patikimiausiomis. Po jų eina tyrimai telefonu, o mažiausiai patikimos apklausos internetu – tai pirmas rinkos tyrimo būdas, kai nebereikia apklausėjo, o apklausiamuosius atsitiktinai parenka ir jų atsakymus užfiksuoja kompiuterio programos.
Tačiau svarbiausias patikimumą garantuojantis veiksnys, pasak sociologų, yra mokslu pagrįstų atsitiktinės apklausiamųjų atrankos taisyklių laikymasis. Būtent dėl jų interneto portalų atliekamų apklausų iš tiesų negalime vadinti visuomenės nuomonės tyrimais. Tikimybė būti apklaustam rinkos tyrėjų panaši į tikimybę laimėti loterijoje. Tiesa, nuo meluojančių respondentų tai neapsaugo.
„Dažnai sulaukiame tokių klausimų: kodėl manęs nepaklausėt, kas čia atsakinėjo į šituos klausimus? Galim paskaičiuoti labai paprastai: iš viso Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, mes per metus apklausiam apie 80 tūkst., tai yra apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tam, kad visus apklaustume – bent jau po vieną kartą – reikia apie 40 metų. Va čia ir atsakymas“, – sako Agnė Ambrazevičienė, rinkos tyrimų bendrovės TNS vyr. projektų vadovė.
Omnibusu veža ir nebrangiai
Visų gyventojų apklausa – gyventojų surašymas – atliekamas kas dešimtmetį, tačiau daugeliu klausimu jis nebūtinas. Norint atlikti reprezentatyvią kiekvieno gyventojo nuomonę atspindinčią apklausą Lietuvoje pakanka apklausti tūkstantį žmonių. Tyrimo užsakovai – nebūtinai didžiulės turtingos įmonės.
„Tikriausiai ne visi įsivaizduoja, kas yra omnibusas – tai yra reprezentatyvi gyventojų apklausa, į kurią gali keli užsakovai sudėti savo klausimus. Tai yra, vienam įdomu kažkas apie pieną, kitam – apie telekomunikacijas, trečiam – apie vaikiškus produktus. Galima įdėti net vieną klausimą – tai reiškia, kad ne dėl jūsų darom visą apklausą, o susidedate. Toks kaip autobusas, kur visi bilietus nusiperka ir tyrimas važiuoja“, – teigia A. Ambrazevičienė.
Nors daugelyje šalių apklausų atlikėjo specialybės mokoma specialiose mokyklose, Lietuvoje kiekviena rinkos tyrimų kompanija juos rengia pati. Interviu respondento namuose dažniausiai patikima atlikti vyresnio amžiaus moteriškos lyties apklausėjoms, nes tyrimai rodo, kad jas žmonės įsileidžia drąsiausiai. Na o interviu telefonu dažniausiai atlieka studentai.
