Žmogaus teisių organizacijos atstovas teigia, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, kad Lietuvoje mažėtų diskriminuojamų asmenų ir jų grupių.
Pernai atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų iš LGBTI+ bendruomenės, ketvirtadalis nenorėtų dirbti su romų tautybės kolega.
Pastarąjį kartą identiškų klausimų Europos Sąjungos gyventojai sulaukė 2019-aisiais. Tuomet Lietuvoje nenorinčiųjų dirbti su romais buvo trečdalis, 37 proc. tvirtino nenorį, kad jų kolega būtų gėjus, lesbietė ar biseksualas, 42 proc. buvo prieš translyčius asmenis. Apklausa parodė, kad palyginti su 2019-aisiais, sumažėjo gyventojų, teigiančių, jog būtų nepatenkinti dirbdami su juodaodžiu kolega. Prieš ketverius metus tokių buvo 21 proc., pernai – 12 procentų.
Aukštam poste labiausiai nenorėtų matyti translyčio
Paklausti apie aukščiausią politinį postą Lietuvoje, daugiausiai respondentų – 49 proc. (2019 metais – 59 proc.) – nurodė, kad būtų nepatenkinti jame matydami translytį asmenį.
45 proc. apklaustųjų nenorėtų, kad aukštas politines pareigas eitų lesbietė, gėjus arba biseksualus asmuo, 43 proc. – romų tautybės žmogus (2019 metais – 59 proc.). Mažiausiai nepasitenkinimo gyventojai jaustų, jei prezidentė būtų moteris, jauno amžiaus žmogus ar žmogus su negalia. Tos pačios tendencijos pastebėtos ir prieš ketverius metus atliktoje apklausoje.
67 proc. respondentų teigė, kad būtų nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų romantinius santykius su translyčiu asmeniu (2019 metais – 71 proc.), 59 proc. – jei romantinis partneris ar partnerė būtų tos pačios lyties žmogus (2019 metais – 70 proc.).
46 proc. būtų nepatenkinti, jei vaikas užmegztų romantinius ryšius su senu žmogumi, taip pat su romu ar musulmonu. Prieš ketverius metus tokių respondentų buvo daugiau nei pusė.
Apklausa parodė, kad 61 proc. apklausos dalyvių mano, kad amžius gali būti laikomas kandidato trūkumu įsidarbinant, 2019 metais taip manė 59 procentai.
43 proc. respondentų sutiko, kad trūkumu įsidarbinant gal būti laikoma ir kandidato negalia (2019 metais – 51 proc.), 42 proc. gyventojų nuomone – buvimas romu (2019-aisiais – 41 proc.).
Nėra sisteminių pastangų
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis BNS teigė, kad Eurobarometro tyrimas parodė, jog įvairių visuomenės grupių diskriminacija tebėra opi Lietuvos problema, ryškus skirtumas matomas ir su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
„Kai kurios socialinės grupės, kurios patiria diskriminaciją, kartojasi. Romai, musulmonai, LGBT asmenys, translyčiai asmenys. Ta statistika rodo, kad mūsų valstybėje nededama pakankamai pastangų įveikti diskriminaciją“, – kalbėjo A. Rudomanskis.
Pasak jo, nors Lietuvoje sukurta antidiskriminacinė programa, ji nėra efektyvi.
„Neveikia pakankamai valstybinė sistema, kuri padėtų užkardyti diskriminaciją. Jos šaknys yra gilios, diskriminacija nesusiformuoja iš karto, tad ir jos sprendimas negali įvykti per vieną kartą, kai kas nors iš politikų pasisako teigiamai vienos ar kitos diskriminuojamos grupės atžvilgiu“, – sakė Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.
„Tam turi būti aiški edukacinė sistema, kuri aiškintų apie visas socialines grupes, jų įvairovę, tapatumo elementus, stereotipus“, – pridūrė jis.
Nors palyginti su 2019 metais situacija gerėja, A. Rudomanskio teigimu, taip atsitiko ne dėl didesnio valstybės institucijų indėlio ar sukurtų sisteminių prielaidų pokyčiams.
„Taip atsitiko dėl diskurso kitimo, prie kurio prisidėjo nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimas, tam tikrų politinių jėgų, kurios tikisi pokyčio, pastangų“, – sakė jis.
„Pokytis yra, bet jis nėra sisteminis“, – pridūrė asociacijos vadovas.
Džiaugėsi gerėjančia situacija
Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas džiaugėsi, kad apklausos rodo, jog diskriminacija romų tautybės asmenų atžvilgiu po truputį mažėja.
„Man labai džiugu, kad tie skaičiai ir situacija keičiasi“, – BNS sakė jis.
Pasak Romų bendruomenės pirmininko, pastaruosius ketverius metus viena iš bendruomenės veiklos krypčių buvo gerinti romų įdarbinimo situaciją. Viena iš tokių priemonių buvo 2020 metais I. Kviko atidarytas restoranas „GYPSY lounge & grill“, tačiau pernai spalį jis užvėrė duris.
„Tai buvo restoranas, kur galėjo dirbti patys romai. Jų ir toliau nepriimtų į darbą, jei nebūtų rodomas visuomenei pavyzdys, kad romai gali dirbti, jie yra darbštūs, jie gali būti skaidrūs, atidaryti savo verslus. Mūsų restoranas buvo vienas iš tokių tramplinų“, – pasakojo I. Kvikas.
„Žmonės ateidavo ne tik pavalgyti, bet pasiklausti apie mūsų istoriją, apie romų genocidą, iš kur kilo romai. Tik sužinoję apie mus žmonės gali pakeisti stereotipus, kuriais vadovaujasi“, – pridūrė jis.
Vis dėlto romų organizacijos lyderis pripažino, kad jo bendruomenės atstovai Lietuvoje kasdien susiduria su diskriminacija, romai dažnai nedrįsta viešai prabilti apie patiriamą diskriminaciją.
„Žmonės dar nepriima romų kaip tautos, jie tai laiko gyvenimo būdu, kad romas turi savo štampus ir stereotipus. Šitas dalykas nedžiugina“, – sakė I. Kvikas.
Prireiks kelių kartų, kol romai nebus diskriminuojami
Apklausa parodė, kad žmonės skirtingai reaguoja į suaugusius ir vaikus romus.
Eurobarometro duomenimis, 84 proc. respondentų teigė, kad jaustųsi visiškai arba iš dalies patenkinti, jei jų vaikai turėtų romų tautybės bendraklasių, 2019-aisiais šis klausimas apklausoje nebuvo užduotas.
Be to, 78 proc. respondentų sutiko, kad apie romų kultūrą ir istoriją turėtų būtų mokoma pamokose.
Romų bendruomenės pirmininko teigimu, vaikai dažniausiai neturi išankstinio nusistatymo prieš bendraamžius romus, tačiau ilgainiui perima stereotipinį mąstymą iš tėvų.
„Tai parodo, kad visuomenę reikia dar labiau supažindinti su mūsų tradicijomis ir kultūra. Kitas dalykas, ką mes pastebėjome, kad romų vaikai nejaučia tos diskriminacijos, kai lanko mokyklą su kitais vaikais. Diskriminacija eina iš kitos kartos“, – teigė I. Kvikas.
„Manau, kad reikia kelių kartų, kad tai visiškai pasikeistų“, – pridūrė jis.
Mokyklos sako, kad diskriminacijos nėra
Daugiau nei pusė gyventojų sutinka, jog moksleiviams turėtų būti pateikiama informacija apie seksualines orientacijas, kelių lyčių tapatybių egzistavimą, pavyzdžiui, translytiškumą.
Prieš ketverius metus su tuo sutiko panašus skaičius gyventojų. Vis dėlto, anot A. Rudomanskio, nors apklausa rodo, jog dalis gyventojų to nori, kad mokyklose būtų kalbama apie skirtingas socialines grupes, dažnai pačios ugdymo įstaigos užkerta tam kelią.
„Kai pasiūlai (mokyklai) pakalbėti LGBT tema, dažniausiai mokyklos ignoruoja tokį siūlymą, o vėliau būna atsakymai (...), kad pas mus nėra diskriminacijos. Arba mokyklos kalba, kad mes, kaip bendruomenė, kaip šeima, viską išsispręsime viduje“, – pasakojo A. Rudomanskis.
„Būna ir tokių atvejų, kai mokykla pasikviečia vesti užsiėmimų apie diskriminaciją, tačiau paprašo nekalbėti apie „tuos“, referuojant į LGBT asmenis“, – pridūrė jis.
Dėl diskriminacijos kreiptųsi į artimąjį, o ne į policiją
Per ketverius metus padaugėjo manančiųjų, kad oficialiuose dokumentuose turėtų būti galimybė pasirinkti trečią lyties žymenį žmonėms, kurie savęs neidentifikuoja nei vyru, nei moterimi. 2019 metais su tuo sutiko 26 proc. gyventojų, o 2023 metais – 35 procentai.
Taip pat per ketverius metus padaugėjo manančiųjų, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės (nuo 18 proc. iki 27 proc.), dėl translytiškumo (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualumo (nuo 28 proc. iki 40 proc.).
Apklausa rodo, kad šiek tiek sumažėjo žmonių, kurie apie patirtą diskriminaciją praneštų policijai, lygių galimybių organizacijai ar kreiptųsi į teismą.
Palyginti su 2019 metais, Lietuvoje stipriai padaugėjo tų, kurie patyrę diskriminaciją, labiau rinktųsi pranešti draugams ar šeimos nariams. 2019 metais taip teigė ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, pernai jų skaičius išaugo iki 40 procentų.
27 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje pastangos įveikti visas diskriminacijos formas yra efektyvios. 40 proc. gyventojų pastangas įveikti diskriminaciją laiko vidutinio efektyvumo.
