Baigiančios kadenciją socialdemokratų (LSDP) pirmininko Gedimino Kirkilo Vyriausybės darbo rezultatus dauguma šalies gyventojų vertina blogai, o beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, kad G.Kirkilas nevertas užimti naujos Vyriausybės vadovo posto.
Naujienų portalo delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad 57 procentai apklaustųjų dabartinės Vyriausybės atliktą darbą apibūdina kaip blogą arba labai blogą. 28 proc. laikosi neutralios pozicijos - „nei gerai nei blogai“ ir tik kiek daugiau nei 4 procentai linkę manyti, kad dabartinis ministrų kabinetas su savo užduotimis susidorojo gerai arba labai gerai.
Anot portalo delfi.lt, blogiausiai Vyriausybę įvertino jauni (26 - 35 metų), aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Palankiau apie vykdomosios valdžios institucijos darbą atsiliepė žemesnio išsilavinimo, vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Premjerą Gediminą Kirkilą vertu toliau vadovauti Vyriausybei ir po rinkimų laikė 6,2 proc. apklaustųjų, nevertu - 71 proc. respondentų, 22,9 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės teigė neturintys.
Net trečdalis respondentų nauju Vyriausybės vadovu nenorėtų matyti nei vieno iš dabartinių politikų - 34 proc. šalies gyventojų pageidautų politikoje nedalyvaujančio vadybos profesionalo.
Iš įvardintų politinių partijų lyderių prie Vyriausybės vairo palankiau apklausos dalyvių vertinami Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius (8 proc. dažniau įvardijo vyriausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų respondentai), Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas (7 proc.. dažniau įvardijo moterys, žemesnio išsimokslino, mažesnių pajamų atstovai), Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas A.Zuokas (po 6 proc.), LSDP pirmininkas G.Kirkilas (5 proc.).
Dar 9 proc. premjeru norėtų matyti kitą politiką, ne partijos lyderį.
Apklausa atlikta šių metų rugsėjo 11-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
