„Neduok Dieve, kad vėl būtų toks Seimas, kaip dabar yra“. Nors Seimo narys Vytautas Čepas tai ištarė kalbėdamas apie per didelę fragmentaciją parlamente, gyventojų apklausų dėl pasitikėjimo valdžios institucijomis rezultatai leidžia spėti, kad ši parlamentaro mintis rastų pritarimą visuomenėje ne tik kalbant apie politinį susiskaldymą.
Artėjant naujiems Seimo rinkimams, verta apžvelgti esmines problemas, su kuriomis susidūrė kadenciją bebaigiantis Seimas. Ne tik tam, kad būtų patenkinti dabartinio parlamento kritikai.
Dėmesys skirtas ne ten, kur reikėjo
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kaip vieną didžiausių problemų, su kuriomis buvo susidurta šioje kadencijoje, įvardina menką valdžios gebėjimą įveikti ilgalaikes problemas ir kurti tolimesnės raidos perspektyvas. Tačiau portalui „Balsas.lt“ jis sakė, kad ši kritika turi būti skirta valdantiesiems.
„Mano manymu, čia kaltas ne Seimas, o valdančioji dauguma ir socialdemokratai, kurie labai aiškiai pademonstravo, kad žmonių lūkesčiai ir jų veikla neturi labai daug bendro. Žmonių nusivylimas ir netikėjimas, kad padėtį Lietuvoje galima pakeisti į geresnę pusę, yra pakankamai didelis ir susietas su valdančiąja dauguma, o ne su Seimu kaip institucija“, - teigė jis portalui „Balsas.lt“.
Tačiau socialdemokratų frakcijos narys Vytautas Čepas nelinkęs kaltės versti vien tik valdantiesiems. Jo teigimu, apskritai „tokiame sudėtingame ir margame kaip genio plunksna Seime kažką priimti reikėjo virtuoziškumo, valios ir didelės kantrybės“.
Visgi V. Čepas sutiko, jog didžiausia šio Seimo problema buvo nesugebėjimas spręsti esminių problemų ir tai, jog per daug dėmesio buvo skirta smulkmenoms. „Kiekvienas, atrodytų, akivaizdus dalykas būdavo tiesiog apčiupinėjamas iki beprotybės, net iki ciniškumo.“
„Žmogus miršta, o mes kalbam, kokiu laku po mirties tai moteriai nagus nudažysim, vietoj to, kaip gydyti“, - ironizavo V. Čepas.
Pasvarstymui: lotyniškas posakis skelbia „aquila non captat muscas“ – erelis musių negaudo. Neteigiu, kad parlamente turėtų būti rūpinamasi vien tik fundamentalių problemų sprendimu. Tačiau jei patys Seimo nariai teigia, jog parlamentas yra pernelyg įklimpęs į smulkmenas, galbūt ši problema iš tikrųjų yra reikšminga?
Parlamentinė kontrolė – reali ar tik deklaruojama?
Ne tik įstatymų leidyboje patys Seimo nariai randa priekaištų parlamento darbui. Dar viena klasikinės demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcija – parlamentinė kontrolė – toli gražu nėra įgyvendinama efektyviai.
A. Kubiliaus manymu, nors opozicija darė nemažai, kad parlamentinė kontrolė būtų kiek galima efektyvesnė, buvo susidurta su trukdžiais iš valdančiųjų pusės. „Tos galimybės, kurios veikia jau kiek laiko (parlamentinės tyrimo komisijos sudarymas ir pan.), šios daugumos buvo labai stipriai susilpnintos“ – teigė A. Kubilius.
Socialdemokratų frakcijos narys V. Čepas į per menką parlamentinės kontrolės vykdymą žvelgė iš kitos pusės. Jo teigimu, pati kontrolės esmė Lietuvoje yra suvokiama neteisingai. „Mes tai suprantam kaip kokią sensaciją – pradedam versti valdininką iš posto ir sakom, kad štai paėmėm, sukontroliavom ir nuvertėm. Parlamentinės kontrolės pagrindinis tikslas yra ne atskleisti nusižengimų, nusikaltimų, grobstymo atvejų. Tai yra labiau prevencinis dalykas – neleisti tokiems dalykams kilti, ir jei jau matai kokią spragą, iškart inicijuoti įstatymą, kad tas dalykas būtų užlopytas“, - samprotavo V. Čepas.
Anot V. Čepo, nors parlamentinė kontrolė yra silpnoji šio Seimo grandis, sugebėjimas ja tinkamai pasinaudoti „ateina su metais, sunkiame demokratijos gimimo procese“.
Ne viskas taip blogai, ir ne dėl visko kaltas Seimas
Šios problemos toli gražu nebuvo vienintelės Seimo darbe, tačiau politologo Algio Krupavičiaus žodžiais tariant, „kiekviena nauja patirtis, kokia ji bebūtų – teigiama ar neigiama – yra formuojanti ir tvirtinanti parlamentinės veiklos tradicijas“.
Šis Seimas ypač pasižymėjo dideliu politiniu skaldymusi ir politiniu turizmu, tačiau A. Krupavičius pastebi, kad tokia politinė fragmentacija visgi neatvedė jo į chaosą ar krizę. „Nepaisant visų išcentrinių jėgų ir skaldymųsi Seime, buvo tik dvi Vyriausybės – taigi, nestabilumas parlamente buvo santykinis“, - teigė jis.
Abu kalbinti Seimo nariai taip pat sutiko, kad buvo įgyta daug naudingos patirties Lietuvos demokratijos ir parlamentarizmo atžvilgiu. Tiek A. Kubilius, tiek V. Čepas išskyrė darbą su mažumos Vyriausybe kaip ypatingą patyrimą. Tėvynės sąjungos pirmininkas teigė, kad „kai Lietuvai vėl reikės spręsti mažumos Vyriausybės sudarymo klausimą, galėsim remtis šia patirtimi ir nedaryti klaidų, kurių šį kartą nepavyko išvengti.“ V. Čepas Seimo darbą su mažumos Vyriausybe įvardino kaip „didelę demokratijos pamoką“.
A. Krupavičius atkreipė dėmesį, kad Seimo kadencija laiko požiūriu buvo dviprasmiška – ekonominio ir socialinio augimo laikotarpis 2004-2006 m. ir artėjimas prie nuosmukio periodo 2007 m. Portalui „Balsas.lt“ jis teigė, jog „pasakyti, kad Seimas buvo labai efektyvus, negalima. Galų gale, ne tiek jis, kiek Vyriausybė kol kas jokių rimtų pastangų sumažinti galimo nuosmukio poveikį nedaro“.
