Tai, ką jūs vadinate pažanga, kaip ir visa dvasinė žmonijos istorija, vykdoma ne minios, o saujelės žmonių, kuri yra „geros valios”. Taip visada buvo. Visur, kur ši mažuma įgyja valdžią, akimirką žemėje atsiranda tai, kas dieviška: religija, kultūra. Ir mūsų užduotis yra ne pamokyti nepataisomą pasaulį, o būtent kuo dažniau sudaryti šią mažumą ir neleisti išmirti mažajai Dievo karalystei.
Hermanas Hesė
Šiandien vėl išgyvename prezidento rinkimus. Artėja dar vieni rinkimai į Europos Parlamentą. Jie kitokie nei būdavo. Pasyvūs, apsnūdę, neinformatyvūs. Ir žmonės pavargo nuo purvino politinių naujienų ir skandalų srauto. Tačiau rinkimai ateina ir praeina, atnešdami vis daugiau nusivylimo ir nenoro dalyvauti, kaip dažnai galvojama “purvinuose” politiniuose ir visuomeniniuose procesuose. Politologas Alvidas Lukošaitis interiu Balsui.lt išrėžė: “Mūsų rinkiminės kampanijos, deja, vis labiau tampa panašios į paprasto žmogaus kankynę”. Ir tenka pripažinti, jog jis buvo teisus. Vis labiau įsigalint valdomai demokratijai ir taip vadinamam nestruktūriniam valdymui, nei nuo žmonių valios, nei nuo rinkimų rezultatų nieko nebepriklauso. Kandidatė į prezidentes Dalia Grybauskaitė viename iš interviu pasakė, jog Lietuvą valdo maždaug 100 žmonių. Matyt, tai ir bus tie vadinami valstybininkai, kurių atseit nėra (rašau be kabučių, nes šio termino naudoti pozityvia prasme jau nebeįmanoma) ir kiti plutokratai.
Žmonės pavargo nuo valdžios apgavysčių, dviveidiškumo. Valdžią turintieji gyvena savo gyvenimą lyg stikliniuose paauksuotuose akvariumuose, o žmonės savo vargelį vargsta kiemuose, gatvėse, miestuose ir kaimuose.
Negerai skaičiuoti svetimus pinigus, bet knieti pasakyti: Seimo nariai uždirba apie 8000 tūkst. litų, bet jiems tai atrodo nedaug. J.Razma net palygino seimo nario algą su kiemsargio alga. Kadangi gauna mažai, iš lėšų parlamentinei veiklai vykdyti perka automobilius. Už pirmąjį ketvirtį daugelis deklaravo prisipirkę brangios aparatūros kavai ruošti, elitinių indų ir t.t. Seime juokaujama: o kas bus antrajį ketvirtį? Ar užteks mūsų politikams fantazijos dar ką nors sugalvoti? Gal taip ne visi daro ir tai palieka šiokios tokios vilties ateičiai.
Sunku tokiomis sąlygomis kalbėti apie Supratimą, Atjautą, bei Gerą Valią. Tačiau tenka. Kaip kitaip išeiti iš šio užkeikto žmogiškųjų aistrų bei klydimų rato? Kaltus rasti Seime labai paprasta. Tačiau kas nuo to pasikeičia? Jie kaip važinėjo, taip ir važinės naujais automobiliais, o “maksimų” kasininkių vargo naktys netaps lengvesnėmis.
Rašytojas Hermanas Hesė praėjusio amžiaus viduryje suformulavo moralinę visuomenės užduotį, arba paradigmą. Kaip ji gali tapti kūnu pas mus? Turime saujelę žmonių, kuri mus valdo ir ši valdžia vis labiau įsigali. Demokratijos institutai, o tuo pačiu ir visuomenės kontrolė jiems darosi vis silpnesnė. Ir ši valdžia nėra “geros valios” žmonės. Bent jau rašytojo Hermano Hesės požiūriu. Reiškia, dar nenusipelnėme, neišugdėme kitokių. Jie tokie pat kaip ir mes yra žmonės. Tik gal kiek sėkmingesni, aršesni, negailestingesni. Juos gimdė mylinčios motinos, tai mūsų žmonės, mūsų visuomenės integrali dalis. Tai mes leidžiame jiems įsigalėti ir valdyti, paniekinę dvasines vertybes, religines tiesas pavertę proginiu formalumu, taip sunaikinę visuomenės fundamentą sau po kojomis. Ko dar esame verti? Jei ir ateitų lietuviškas mahatma gandis ar vaclavas havelas, kažin ar būtų suprastas ir išrinktas?
Jei atskiro žmogaus širdyje neužgims suvokimas, kad būtina laikytis taisyklių ir vertybių, joks moralizavimas ir bausmės nepadės. Kaip sakė kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė, tam tikru istoriniu momentu atsiranda savos grybauskaitės. Chaosas valstybėje sukelia tvirtos rankos ilgesį. Tačiau nei “tvirta ranka” nei revoliucijos nėra ilgalaikės ir tvarios išeitys. Tiek revolucija, tiek autokratija valgo savo vaikus.
Būtina kalbėti apie tai, nuo ko viskas prasideda – nuo vertybinių principų, kuriais yra grindžiami tarpusavio santykiai. Kaip mąstome, kaip bendraujame. Kiemuose, gatvėse, kaimuose ir miestuose...
Vienas svarbiausių principų nustatant teisingus žmonių tarpusavio santykius yra pozityvus mastymas ir GERA VALIA. Tokiomis sąlygimis labai sunku jos laikytis (ir šis straipsnis pradėtas nuo negatyvo). Tik gera valia gali išspręsti visas problemas ir suartinti žmones. Tiesmuka kova “prieš” ilgalaikių rezultatų neduoda, tiesiog supriešindama ir kiršindama žmones. (pvz. galima pasirinkti, ar rengti pilietinę akciją “Prieš KARĄ Gruzijoje” arba “Už TAIKĄ Gruzijoje” – pajuskite skirtumą). Yra daug įsisenėjusių priešstovų ir konfliktų, kai apie gerą valią kalbėti labai sunku. Tačiau tik išklausydami oponentą be išankstinio neigimo ir siekdami suvokti jo motyvus, galėtume priartėti prie didesnės harmonijos mūsų kasdienybės chaose.
Kiekviename konflikte yra dvi pusės. Kiekviename konflikte kaltos abi pusės. Skiriasi tik kaltės lygmuo. O žvelgiant giliau kaltųjų nebelieka. Nes mes visi – savo nesuvokimo ir aistrų aukos. Truputis atlaidumo nepakenktų.
Pagaliau tikrai nelieka kitos išeities, kaip vadovaujantis geros valios principu kurti teisingus santykius tarp žmonių. Po dvidešimties nepriklausomybės metų sukurti SAVO, žmonių valstybę. Gera valia nukreipia santykius pozityvia linkme, jos pagalba griūva įvairios tarpusavio prieštaravimų sienos, yra pasiekiamas tarpusavio supratimas. Būtent gera valia yra efektyvus konfliktuojančių pusių sutaikinimo ir taikos palaikymo principas. Būtina prisiminti, kad nesant teisingų principų ir vidinių motyvų, negali būti ir teisingų veiksmų.
Įgyvendinus geros valios principą, ateina Supratimas ir Atjauta. Atėjus su gera valia, lengviau suprasti savo priešininką ar oponentą, tampa įmanoma priimti jo argumentus ir motyvus. Atjauta – dar gilesnis suvokimas, jog priešininkas yra toks pat žmogus, kuriam būdingos klaidos ir klydimai, jis tampa artimesniu ir labiau suprantamu. Ten, kur yra supratimas ir atjauta, konfliktų negali būti iš principo. Nes tai yra tam tikra sąmonės būsena, net jei ji būdinga tik vienai iš pusių. Tokiu atveju, paprastai situacija susiklosto taip, kad konfliktas neįvyksta.
Jei vis dėlto žmogiškieji konfliktai ar karai tarp valstybių įvyksta – reiškia žmonių ar etnosų sąmonės būsenos yra pernelyg užterštos priešiškumo, apie Supratimą ir Atjautą kalbėti dar anksti. Tačiau būtina pradėti nuo Geros valios principo įgyvendinimo.
Šį Geros Valios principą visuomenė turi suvokti ir padaryti savo praktiniu kasdienio gyvenimo instrumentu.
Dabar tam palankus momentas. Kai krizė ir algos nurėžiamos pats laikas priimti individualų sprendimą – vadovautis minėtais principais.
Tai vidinis sprendimas, skirtas ne išorei, ne visuomenei, o pačiam sau. Šį sprendimą gali atlikti žmogus, gebantis objektyviai pažvelgti ir įvertinti save. Direktyvos čia nepadės. Turi ateiti individualus Suvokimas ir individualus sprendimas. Kritinė masė tokių sprendimų pagimdytų ir kokybinius poslinkius visos visuomenės mastu.
Jokių dvigubų standartų, jokių kompromisų. Ir pirmiausia – reiklumas pačiam sau, o tik tada kitiems. Apriboti besaikius asmeninius norus, praktiškai suvokti, kad Lietuva – visų mūsų namai. Dirbdami jai – dirbame ir sau.Tai turime padaryti patys, nes šis vartotojiškas gyvenimas, dolce vita baigsis anksčiau ar vėliau. Geriau tai padaryti patiems, kol to nepadarė kažkas už mus, savo „tvirta ranka“. Taip jau ne kartą yra buvę mūsų šalies istorijoje. Kitu atveju, kaita gali įvykti pačiu brutaliausiu būdu. Dar turime laiko tinkamai pasiruošti būsimiems įššūkiams. Lietuvos Dvasia yra gyva ir laukia žmonių sprendimų.
Tai nėra neįgyvendinami svaičiojimai. Visa tai yra labai arti.
Vadovaujantis geros valios principu, galima padaryti labai daug. Ir svarbiausias iš tikslų – pakeisti save. Visa kita vyksta savaime. Jei žmonės (pirmiausia politikai ir visuomenės veikėjai) šio principo ir toliau nesilaikys – pasės ir pjaus dar didesnį susipriešinimą ir gilesnius konfliktus. Kentėsime visi. Tame tarpe ir jie, nes rezervacijoje jie neužsidarys. Tačiau to dar nesupranta, iškeldami momentinius asmeninius tikslus aukščiau bendros ateities.
