Dvasininkas ir istorikas Tomas Fuleris prieš kelis šimtmečius pasakė genialią frazę: „Ne visuomet puiki skrybėlė dengia pagarbos vertą galvą“. Skaitau, ir prieš akis visa savo dirbtine didybe iškyla Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius. Tarsi senovės mąstytojas specialiai jam šią frazę būtų pasakęs. Apie mero pomėgį šildytis kitų žmonių pasiekimų spinduliuose – žinom. Meras rengia pagerbimo akcijas sportininkams, abiturientams, fotografams, sėkmingiems verslininkams. Padėkos raštas, gėlytė, nuotrauka atminimui ir viešųjų ryšių specialistų suraitytas tekstas apie mero parodytą dėmesį iškiliems žmonėms. Na, kuo gi daugiau miesto galva prisidės prie sportininkų ar verslininkų pasiekimų – nemins gi dviračio su jais per treniruotę. Ir verslo strategijos sudaryme menkai tepagelbės. Belieka tik pozuoti nuotraukoje su sėkmės nubučiuotaisiais. Taip buvo ir liepos 15-ąją, kai miesto taryba Panevėžio garbės piliečiu paskelbė panevėžiečių mylimą, gerbiamą, pasauliui žinomą aviakonstruktorių Vladą Kensgailą.
Jau įprasta, kad įtariamasis manosi, jog jo rodomas dėmesys iškiliems žmonėms – tolygu jų pagerbimui. Matyt dėl to ir per šias iškilmes pasiskyrė sau pagrindinį vaidmenį.
Tačiau mano nuomone, miesto Garbės piliečiai nusipelno ne vien garbėtroškos mero valdiško dėmesio, todėl tokiai pagerbimo ceremonijai, kokia vyko liepos 15-ąją rašau riebų dvejetą.
Ir dar manau, Panevėžio miesto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija, skambiai vadinama iškilmingu tarybos posėdžiu, glumina iškilius Panevėžiui nusipelniusius žmones ir jų artimuosius. Tačiau jie visi – kuklūs, diplomatiški, gerbiantys ne tik save, bet ir kitus, tad mandagiai nutyli ką mano apie niekam tikusį renginį. Bet mūsų - tarybos narių pareiga miesto merui bei direktorei apie tai pasakyti, jei jau patys nesusipranta. Džiaugiuosi kolega tarybos nariu Kęstučiu Lukoševičiumi kuris prasidedant liepos 15 dienos iškilmingam posėdžiui pasiūlė merui tokia proga bent jau savivaldybės mero regalijomis pasipuošti. O ką reiškia iškilmingas miestui nusipelniusių žmonių pagerbimas V.Satkevičiui manau galėtų papasakot rajono meras Povilas Žagunis. Rajone tokie renginiai tampa visos bendruomenės švente.
Pirmiausia apie formatą. Kritikuotinas paties posėdžio scenarijus, nes pagrindinis dėmesys sutelkiamas į „sužvaigžėjusį“ miesto merą V. Satkevičių. Viso posėdžio metu stebėjome ne kukliai galiorkoje pasodintą V.Kensgailą, o ant pakylos besiblaškantį merą. Posėdžiui besibaigiant kažkas susiprotėjo Garbės pilietį pakviesti arčiau, bet šiukštu ne į mero okupuotą pakylą. Posėdžiui pasibaigus nerišliai mero išveblentas kvietimas pabendrauti su naujuoju miesto Garbės piliečiu neoficialioje aplinkoje daugumos taip ir liko nesuprastas – visiems čia, ar tik mero artimųjų ratui, kur tas pabendravimas. Pamindžikavę žmonės pradėjo skirstytis, o meras tuo metu rengė fotosesijas su garbinguoju miesto žmogumi savo kabinete.
Mano supratimu tokių iškilių žmonių pagerbimas turi vykti didžiosiose salėse ar miesto erdvėse, sukviečiant panevėžiečius, miestui atstovaujančius Seimo narius, miesto garbės piliečius, kurie dar su mumis, pakviečiant Panevėžiui nusipelniusius verslo, sporto, kultūros atstovus, kurie tikrai rastų noro ir laiko prisidėti prie sveikinimų Garbės piliečiui dovanodami dainas, šokius, gražius žodžius ir tikrai nuoširdžią pagarbą bei meilę. Dabar gi išeina, kad miesto Garbės piliečiai lyg ir mažiau nusipelnę už paskelbtuosius Metų panevėžiečiais, mat šiems bent jau gražus renginys dovanojamas: su koncertu, simboline šampano taure ir iškilmingam momentui tinkančia aplinka.
Ne iš vieno panevėžiečio girdėjau pastabas, kad Panevėžio rajono garbės piliečiui įteikiamas ženklas (medalis), kuris yra solidus, bei teikiantis iškilmingumą šio ženklo nešiotojui. Tuo tarpu Panevėžio miesto garbės piliečio ženklas panevėžiečių įvardijamas kaip įrėmintas „atvirukas“, kuris gali būtų pakabintas nebent namuose ant sienos. Vis dar turiu viltį, kad tas atvirukas bent jau pavėluotai galėtų virsti tikru miesto garbės piliečio ženklu.
Jei jau ir toliau lyginti - Panevėžio rajonas suteikdamas garbės piliečio vardą skiria ir piniginę premiją. O Panevėžys – biednas. Ir labai panašu, kad ne tik finansine prasme. Patarėjų būrys išmintimi nesužibėjo ir galvų – iš kur galima paimt pinigų nors simbolinei premijai nesuko. Mero rezervas? O kodėl gi ir ne. Kažkur skaičiau kad pernai iš jo net 2 tūkst. litų kainuojantis šakotis buvo pirktas. Gal geriau kokį kartą nenupirkt to šakočio, mere?
Kalbėjau apie elementarią pagarbą, protokolą, dalykinę etiką. Jei jau Dievo neduota tai suvokt, knygose viskas surašyta, gal metas jas bent jau perversti, kad garbingų žmonių nebeglumintų garbėtroškų netaktas.
