Prieš porą metų į Apylinkių teismų teisėjų sąjungą (ATTS) susibūrę žemiausios grandies teisėjai dabar yra įsitikinę, jog idėja susiburti į atskirą organizaciją pasiteisino. Tą pripažino ir Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, netikėtai atvykusi į visuotinį ATTS narių susirinkimą.
„Nors iš pradžių į mus žiūrėta kreivai, tačiau pamažu kolegos suvokė, jog esame gana konstruktyvi organizacija, vienijanti žemiausią grandį – apylinkių teismuose dirbančius teisėjus, – sakė iki šiol ATTS vadovavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas. – Apylinkių teismų teisėjai į sąjungą susibūrė todėl, kad daugelis opių mums problemų buvome sprendžiama mums nedalyvaujant. Be to, sulaukdavome priekaištų, jog bylos nagrinėjamos ilgai, bet niekaip negalėjome įrodyti, jog apylinkių teisėjai taip užversti bylomis, kad tenka dirbti ir viršvalandžius, ir savaitgaliais. O per tuos porą metų, susibūrę į sąjungą ir dirbdami drauge, mes pateikėme ne vieną naudingą pasiūlymą.“
Nori dalyvauti savivaldoje
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui yra pateikusi daugybę pasiūlymų. Tarp jų – ir pasiūlymą dėl Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo.
Apylinkių teisėjai įsitikinę, jog Teisėjų taryba, kaip teisėjų savivaldos organas, turintis atstovauti visai teisėjų bendruomenei, neatstovauja „mažųjų“ teismų teisėjų interesams. ATTS siekia, jog Teisėjų taryboje apylinkių teismų teisėjams atstovautų bent 5 šių teismų atstovai. Dabar pastarąją sudaro 21 narys, o tarp jų – tik 3 nariai iš apylinkių teismų. „Būtina taisyti Teismų įstatymą, nes apylinkių teisėjai sudaro didžiąją visos teisėjų bendruomenės dalį“, – paaiškino V. Krikščiūnas.
Siūlo tobulinti teisės aktus
ATTS nariai taip pat yra parengę ne vieną pasiūlymą dėl Administracinių teisės pažeidimų (ATP), Civilinio proceso kodeksų atitinkamų straipsnių patobulinimo.
„ATP kodeksą (tiksliau – kai kuriuos jo straipsnius) būtina keisti, – sakė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Ramanovaitė. – Apylinkių teismų teisėjai tiesiog dūsta nuo šių bylų gausos. O dabartinis ATP kodeksas painus ir reikalaujantis daug nereikalingų procedūrų. Būtina supaprastinti proceso eigą. Taip sutaupytume ne tik pinigų, bet ir savo bei kitų proceso dalyvių laiko. Be to, bausmė turi pasiekti tikslą, o kol kas to dažnai nebūna.“
Ne vieną pasiūlymą dėl darbo krūvių mažinimo pateikę ATTS nariai tvirtina, jog pamažu ledai juda. „Vilniaus universiteto mokslininkai jau ėmėsi nagrinėti šią situaciją, – sakė V. Krikščiūnas. – Jie bando apskaičiuoti ir moksliškai paremti, kiek gi teisėjas gali fiziškai išnagrinėti bylų, kokybiškai dirbti. Be to, manome, jog mūsų pasiūlymai ir pastabos nenugulė į stalčius. Kai kurie teismai – Vilniaus miesto 1-asis ir 2-asis apylinkių teismai – gavo papildomų etatų, buvo peržiūrėti krūviai ir kituose Lietuvos apylinkių teismuose.“
ATTS nariai pritartų kol kas dar tik teisėjų bendruomenėje sklandančioms idėjoms turėti teisėjų rezervą. Šie teisėjai galėtų dirbti ten, kur krūviai tampa pernelyg dideli, arba kai išeinama ilgų motinystės ar tėvystės atostogų.
Drausmės bylos
Apylinkių teisėjai sunerimę ir dėl pastaruoju metu vis dažnėjančių skundų Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjų nuomone, drausminės bylos teisėjams turėtų būti keliamos tada, kai jau pasibaigęs teismo procesas arba teisėjas nusišalinęs nuo bylos. „Turime siekti atriboti teisėjų drausminę atsakomybę nuo procesinių dalykų. Antraip tai bus savotiškas spaudimas bylą nagrinėjančiam teisėjui, – tvirtino Panevėžio miesto apylinkės teisėjas Arūnas Nevardauskis. – Yra žmonių, kurie nuolat rašo skundus (dažnai nepagrįstus), o mes gaištame laiką ir turime aiškintis dėl to, ko nepadarėme.“
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė mano, jog padėtis iš tikrųjų nėra gera, bet ją pagerinti galima tik pakeitus Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus – taip, kad jie neleistų piktnaudžiauti nepatenkintiesiems teisėjų priimtais sprendimais. „Bet teisėjų atsakomybė už Teisėjų etikos kodekso pažeidimus turi būti griežta“, – pabrėžė L. Garnelienė.
Beje, vien šiais metais Teisėjų etikos ir drausmės komisijai teko nagrinėti 97 teikimus, ir tik 12 teisėjų iškeltos drausmės bylos. Dviem ATTS nariams – Vilniaus miesto 1-ojo ir Panevėžio miesto apylinkių teismų teisėjams Jolantai Vėgelienei bei Artūrui Ridikui – buvo iškeltos drausmės bylos, tačiau abu pavyko reabilituoti.
Šiuo metu ATTS priklauso 132 apylinkių teismų teisėjai. Nuo šiol 2 metus šiai sąjungai vadovaus Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
