Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO, angliškai – OECD), 57 pasaulio valstybėse eilinį kartą apklausė apie 400 000 mokinių, siekdama įvertinti jų gamtos ir tiksliųjų mokslų, matematikos ir skaitymo žinias.
Spauda jau pranešė, kad tų 57 valstybių grupėje Lietuvos moksleiviai užėmė atitinkamai 32, 30 ir 32 vietas. Pralenktų šalių yra, bet nei išvystytų šalių vidurkio, nei juolab pirmaujančių valstybių mokinių Lietuvos moksleiviai nepasiekė.
Spauda taip pat pranešė apie prasidėjusius sporadiškus mokytojų streikus, reikalaujant didesnių atlyginimų. (Mokytojų atlyginimų vidurkis nesiekia šalies vidutinio atlyginimo).
Ir belieka spėlioti – mokytojai atlyginami santykinai menkai, nes nelabai kaip dirba (tai rodo EPBO tyrimas), ar priešingai: moksleivių žinios šiaip sau, nes mokytojų darbo valdžia nevertina (tai objektyviai rodo jų atlyginimas) ir mokytojais netrukus dirbs tik retėjantys entuziastai arba tie, kurių nepriėmė į statybas.
Tiesą sakant, nelabai ir svarbu, kas kam yra priežastis. Svarbiau aiški koreliacija tarp mokytojų darbo įvertinimo ir moksleivių žinių lygio.
Ši paklausa akcentavo moksleivių gebėjimus gamtos ir tiksliųjų mokslų žinių atžvilgiu. Buvo tiriamos trys gebėjimų rūšys – kaip moksleiviai suvokia reiškinio mokslinį turinį, kaip sugeba paaiškinti reiškinį mokslo žiniomis ir kaip sugeba naudotis mokslo argumentais.
Pavyzdžiui, aiškinantis gebėjimus naudotis mokslo argumentais (tai, įspėja tyrėjai, lengvo klausimo pavyzdys) aštuntokams buvo trumpai papasakota (su nuotrauka) apie Partenono statulas (kariatides) ant Akropolio kalvos Atėnuose ir apie tai, kad originalios statulos buvo išgabentos į muziejų, nes rūgštūs lietūs jas naikina (statulas pakeitė tikslios kopijos). Statulos tašytos iš marmuro, kurį sudaro kalcio karbonatas. Rūgščių liūčių poveikį marmurui galime pamatyti, nakčiai įmetę marmuro gabaliuką į actą. Actas ir rūgštus lietus yra maždaug tokio pat rūgštingumo. Pamatytume, kaip dujų burbuliukai kyla iš marmuro. Marmuro masę galima pasverti prieš įmetant į actą ir po to. Dabar klausimas: marmuro gabaliuko masė lygi 2,0 gramams. Nakčiai jis buvo įmestas į actą, rytą ištrauktas ir nusausintas. Kokia dabar bus sauso marmuro masė: (a) mažiau nei 2,0 g; (b) tiksliai 2.0 g; (c) tarp 2,0 ir 2,4 g; (d) daugiau nei 2,4 g?
Teisingas atsakymas yra (a). Taip pat, kaip jūs, gerbiamas skaitytojau (tai yra – teisingai), atsakė ir lygiai du trečdaliai (66,7 proc.) EPBO šalių (30 išvystytų pasaulio valstybių) penkiolikamečių moksleivių.
Trečdalis nesusigaudė, gal net ir šiandien nežino, kad dujos turi masę. Kurioj šaly daugiausia nesusigaudo? Tiksliųjų mokslų srityje sunkiausiai ėjosi Kirgizijos moksleiviams – net 86,4 proc. jų žinios siekė 1 lygį (kai žinios mokslų srityje yra tokios ribotos, jog mokinys gali jas pritaikyti tik kai paaiškinimas yra akivaizdus ir tiesiogiai kyla iš reiškinio aplinkybių; iš viso yra 6 žinojimo lygiai) arba buvo žemiau jo. Beveik taip pat prastai reikalai susiklostė Katare, Turkijoje, Tunise, Urugvajuje, Kolumbijoje. Lietuvoje tokių moksleivių buvo 20,3 proc. Lietuviai aplenkė nemenką būrelį draugų Europoje – ne tik (dvigubai) rumunus ir bulgarus, bet taip pat italus (25,3 proc.), portugalus (24,5 proc.), graikus (24,1 proc.), turčius liuksemburgiečius (22,1 proc.), prancūzus ir norvegus (po 21,1 proc.), rusus (22,2 proc.).
Pralenkė ir JAV – tenai prasčiau mokslo žiniose susigaudančių penkiolikmečių daugiau nei Lietuvoje – 24,4 proc. Tačiau JAV smarkiai aplenkia lietuvius pagal tai, kiek jų savo žiniomis pasiekę aukštą ir aukščiausią lygį – 5 ir 6 žinojimo lygius pasiekę 9,0 proc. JAV moksleivių ir tik 4,9 proc. lietuvių moksleivių.
Matematikoje aukščiausią lygį pademonstravo 9,1 proc. Lietuvos moksleivių. O Taivane 31,9 proc., Hong Konge – 27,7 proc., Korėjoje – 27,1 proc., Suomijoje – 24,4 proc., Šveicarijoje – 22,7 proc. EBPO šalių vidurkis – 13,3 proc.
Skaityme (tai buvo ne šiaip skaitymo testas, o įvertinimas, kaip mokinys suvokia tekstą) 5 arba 6 žinojimo lygį parodė 22 proc. Lietuvos penkiolikmečių, o Korėjoje tokių moksleivių buvo 54,4 proc., Suomijoje – 48,5 proc., Kanadoje – 41,7 proc., Naujojoje Zelandijoje – 40,4 proc. Belgijoje – 35,7 proc., Australijoje – 35,5 proc. EBPO šalių vidurkis – 29,3 proc.
Būna ir perdėm rimtų „testų“. Kai 2004 m. Kalėdų švenčių laikotarpiu Indijos vandenyne pakilo milžiniškas cunamis, Maldyvų respublikos gynybos ministerijos valdininkas, gavęs pranešimą, jog po dviejų valandų atvyksta cunamis (angliškai – tsunami), nuskubėjo pranešti ministrui, kad atvyksta ponas T.Sunami. Suskubta vykti į oro uostą pasitikti aukšto svečio. Tuo tarpu viena anglų mokinukė, su tėvais poilsiavusi viename Tailando kurortų, pasakė savo mamai, kad mokytoja jiems sakiusi, jog kai štai šitaip, kaip dabar, jūra atsitraukia nuo kranto, tai netrukus į pakrantę ūžteli didžiulė banga, vadinama cunamiu ir šluojanti viską savo kelyje. Mama nepatingėjo išsigąsti, pasakyti tai pliažo budėtojams ir poilsiautojai buvo paraginti dėl visa ko pasitraukti. Gal net keli šimtai gyvybių toje vietoje buvo išgelbėta. Maldyvai tą dieną prarado 83 gyvybes.
Taigi, išvados. Pirma, mūsų mokyklos, kaip galima spręsti, po truputį degraduoja (jei vertinsime išsimokslinusios Europos ir dinamiškos Azijos kriterijais).
Antra, neregėtas aukštojo mokslo išsiplėtojimas Lietuvoje demobilizuoja moksleivius. Vidurinėje jau galima nepersistengti, įstosi kad ir į prestižinį universitetą – priims beveik kiekvieną, finansavimas juk pagal „galvų skaičių“.
Trečia, tyrimas nustatė, kad privačių vidurinių (pagrindinių) mokyklų moksleiviai pasirodė geriau nei viešųjų (valstybės ar ne vyriausybinių organizacijų) mokyklų jaunimas. Tačiau jei atsižvelgiama į tai, iš kokios socialinės ekonominės gyventojų grupės kilę moksleiviai, tai bus priešingai – viešosios mokyklos dirba geriau. Natūralu – privačios mokyklos atrenka moksleivius pagal tėvų pajamas. Aukščiausių pajamų grupėje ir šeimų požiūris į mokymąsi, ir mokymosi galimybės vaikams yra smarkiai geresnės nei visose likusiose šeimose.
Ir ketvirta – tyrimas įvertino ir daugelyje valstybių praktikuojamą moksleivių išskirstymą į atskiras klases (ir mokymo programas) pagal jų gebėjimus mokytis (kad nebūtų nuolat gėdinami ir gniuždomi silpnieji ir kad padidintais reikalavimais būtų skatinami gabieji) Ir nustatė – kuo anksčiau toks paskirstymas atliekamas, tuo stipriau suveikia moksleivių socialinės kilmės veiksnys ir tuo žemesnis yra bendras tos mokyklos penkiolikmečių žinių lygis.
Kadangi žadam būti žinių visuomene ir to dėka ateityje klestėti, tai verta kalbėti ir apie mokytojų atlyginimus, ir apie kitus, kaip sakytų mūsų vietiniai „jupiai“, „relevantiškus“ dalykus.
