Pirmąją kalendorinio pavasario dieną Alytaus teatre vyks Stasės Nedzinskienės ketvirtos poezijos knygos „Kaip dieviškasis lobis” pristatymas, o jos sūnus Antanas pasidžiaugs ką tik pasirodžiusiu trečiu dainų albumu „Antanas - gurmanas” ir atliks dainas, sukurtas pagal mamos eiles. Šeiminį kūrybinį duetą vienija ne tik muzika, bet ir požiūris į gyvenimą: įdomiai gyvena tas, kuris nebijo netikėčiausių iššūkių, priima juos su dėkingumu, tarsi kokią dangišką maną, ir nesvarsto, ką pagalvos kiti.
Antano automobiliai
Ryškiaspalvė vyšninė Antano „Volga” šią savaitę rieda gimtojo Alytaus gatvėmis, ir ne tik todėl, kad populiariojo alytiškio darbo kalendoriuje užderėjo renginių Dzūkijos sostinėje (tarp jų - ir naujos mamos poezijos knygelės pristatymas).
Trečiadienio vakarą pravėrę svetingų Stasės ir Antano Nedzinskų namų duris jų sūnų Antaną atitraukiame nuo darbo garaže, kuris šiuo metu jo širdžiai pats mieliausias, - vaikinas įsigijo antikvarinį 1956 metų automobilį „Ford Custome Line”, rengiasi jį restauruoti - pastatyti „ant ratų”.
Trečias Antano automobilis papildė garbingą volgų draugiją. Jei viskas gerai, jau vasaros pabaigoje fordas dalyvaus Dzūkijos senovinių automobilių klubo (A.Nedzinskas - aktyvus jo narys) renginiuose.
„Žinoma, jei turi pinigų, gali nusipirkti kokį tik nori automobilį, bet jis nesuteiks tiek džiaugsmo ir malonumo, kiek savo rankomis restauruotas antikvarinis, juk svarbiausia - pats procesas, kai turi idėją ir gali pats ją įgyvendinti”, - sako Antanas (o aš tuo metu svarstau: kažin kaip jam pavyks prieš koncertus atsišveisti rankas, iki varžtelio išardžiusias variklį?), kurio ryškiaspalvę volgą žmonės atpažįsta įvairiuose Lietuvos kampeliuose, neretai prašo leisti prie jos nusifotografuoti kartu su savininku.
Potraukį prie technikos, sūnus regis, bus paveldėjęs iš tėvelio Antano, nors šis moja ranka - neturintis tiek kantrybės „su laideliais knebinėtis”. Tai išgirdęs, A.Nedzinskas jaunesnysis primena: „O kaipgi ta mašina, kurią mamai sukonstravote?” Pasirodo, šeimos istorijoje būta ir tokio technikos stebuklo - dviviečio, savadarbio, su motociklo „Iž” varikliu, tik jis veikiai buvo pamirštas, nes šeimynos mintis užvaldė namo statybos.
Mama. Antano
Kol šeimininkai kuria židinį, balsu svarstau: „Kaipgi čia atsitiko, kad poezijos knygą pristato Stasė Nedzinskienė, o renginio reklamoje - ir vėl populiarusis Antanas?!”
Vilniaus universiteto ryšių su visuomene magistro diplomą turintis A.Nedzinskas provokacijoms nepasiduoda: „Gal žurnalistai mamos nuotraukos neturėjo? Ji eiles kuria kur kas seniau, nei aš dainuoju, bet išgarsėjau aš, nes visuomenė domisi tikrai ne kultūriniais, šviečiamaisiais dalykais.
Populiarumas nėra tolygus nuveiktiems darbams, nusipelniusieji dažnai lieka šešėlyje tų, kurie veržiasi būti dėmesio centre. Arba net ir nesiveržia, bet ten atsiduria, nes taip sutapo aplinkybės. Kita vertus, šiais laikais dainuojančiam žmogui tikrai reikia žiniasklaidos dėmesio, reklamos.”
(„Nekelkite ragelio!” -namiškius įspėja Antanas, nors telefonas plyšauja jau geras penkias minutes, ir priduria, kad telefonai apskritai per daug veržiasi į mūsų pasaulį, daugeliui tapo pramoga, o ne komunikacijos priemone.)
Klausydama sūnaus svarstymų apie populiarumą, S.Nedzinskienė išmintingai šypsosi: vaikai privalo praaugti tėvus, kaip ir mokiniai mokytojus, kitaip nebus pažangos. Po muzikinio realybės šou „Dangus” ji - jau ne tik puiki savo dalyko žinovė, fizikos mokytoja ekspertė, veikloje paskendusi Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, įvairių švietimo projektų dalyvė, bet - ir visų pirma! - Antano iš „Dangaus” mama, kuriai ypač linksma, kai jaunesnieji mokiniai smalsauja: „Ar Antanas jums giminė?..”
„Populiarumas - tai ir galimybė suteikti žmonėms džiaugsmo, o tai yra labai gerai”, - įsitikinęs A.Nedzinskas, vieną gabų mamos mokinį neseniai pradžiuginęs savo autografu. S.Nedzinskienė paprašė sūnaus pasirašyti užrašų knygutėje ir padovanojo ją auklėtiniui, kad užsirašytų savo kūrybingas mintis. Mokinukas buvo devintame danguje iš laimės…
(„Antanai, tau skambina iš „Panevėžio balso”, kalbėsi?” - atkaklusis telefonas nutyla, nes neišlaiko A.Nedzinsko vyresniojo kantrybė, betgi A.Nedzinskas jaunesnysis, ką tik visai optimistiškai postringavęs apie populiarumą, šią žinią išklauso, regis, be didelio entuziazmo.)
Fizikės eilėraščiai
Nors sakoma, kad gamtos moksluose daugiausia pasiekia menui gabūs žmonės, S.Nedzinskienė tik ranka numoja - fizikams privaloma aukštoji matematika nepalieka daug erdvės poezijai. Ir jos pačios literatūriniai gebėjimai atsiskleidė jau vėliau, po studijų, gyvenant ir dirbant Alytuje. Autorė išleido keturias poezijos knygas, nemažai sumanymų dar laukia savo eilės.
Kolegas fizikus ypač žavi pluoštas mokytojos sukurtų „fizikinių” eilėraščių, kuriuos įkvėpė Niutono dėsniai, Einšteino lygtis, kinetinė energija, darbas, galia ir kitokie fizikos terminai ar dėsniai. Neretai eilėraščiai jų autorei praverčia ir pamokose aiškinant sunkią temą, kuri staiga tampa stebėtinai paprasta.
„Vienaip atrodo dieną, o kitaip - sutemus, priklauso viskas tik nuo atskaitos sistemos”, - cituoja pačios mėgstamą eilėraštį apie reliatyvumo teoriją ir priduria, kad fizika - tai gyvenimo filosofija, todėl jos temos neišsemiamos.
S.Nedzinskienės - fizikos ir lyrikos dermės ieškančios alytiškės mokytojos, gražios šeimos mamos kūrybą Lietuvoje išgarsino jaunėlis sūnus Antanas, muzikiniame realybės šou gavęs užduotį sukurti dainą pagal jos eiles. Tokių dainų dabar - ne viena ir ne dvi, jos skambės šiandien renginyje.
Beje, Antanas, kurį mama vadina pačiu reikliausiu „užsakovu”, ir pats bando eiliuoti tekstus savo dainoms. Mokytoja šypsosi prisiminusi, kaip jos jaunėlis rinkosi gyvenimo kelią, - svarbiausia, kad tiksliųjų mokslų ten nesutiktų… O štai fizika, kurią Antano klasei dėstė jo mama, vaikinui sekėsi visai neblogai. S.Nedzinskienė apgailestauja etikos sumetimais negalėjusi pagirti sūnaus laimėjimų, ypač... piešinių, išradingų ir šmaikščių, kuriais jis iliustruodavo savo fizikos kontrolinius darbus.
Pats Antanas dabar prisipažįsta pieštuką rankose laikęs senokai, o gabumus dailei, matyt, bus paveldėjęs iš tėvelio, kuris, radęs laisvą valandėlę, mielai drožinėja medžio skulptūras, namų kiemą puošia nuostabios jo padarytos medinės sūpuoklės.
Gyvenimo projektai
„Ką dabar veikiu? Gyvenu šiandiena ir per daug neplanuoju ateities, todėl man sunku apie ją kalbėti. Nežinau, kada kas iš dangaus nukris, kaip nukrito „Dangus”, fordas ar kelionė į JAV (prieš Naujuosius metus Antanas ten viešėjo lietuvių išeivių kvietimu, surengė keletą koncertų). Negali žinoti, kas tavęs laukia, bet turi išmokti priimti iššūkius, rizikuoti. Nesvarstau: ką žmonės pagalvos?
Reikia į viską nusispjauti ir išbandyti save. Plaukčiau net ir į negyvenamą salą, svarbu, kad tėvai neišgyventų, juk nesu vienas - visada galvoju apie artimuosius, o tai šiek tiek riboja”, - prisipažįsta Antanas, šiuo metu nestokojantis įdomios veiklos. Vaikinas ne tik aktyviai koncertuoja, bet ir veda laidą „Dainos, šokiai, estrada” radijo stoties „Lietus” eteryje, rašo apžvalgas dienraščiui „Lietuvos žinios”.
„Sako, kai žmogus nebeturi ko skaičiuoti, jis pradeda skaičiuoti savo metus. Man tai negresia - tiek darbų esu suplanavusi... Štai iki vasaros turiu įgyvendinti gyvenimo projektą - parašyti Panemunės vidurinės mokyklos istoriją, dar laukia vaikiškų eilėraščių knyga anūkėliams.
Žaviuosi žmonėmis, kurie ir pensijoje randa sau veiklos (pati žadu pirmiausia „susidoroti” su anglų kalba!), ką jau kalbėti apie šiuolaikinį jaunimą, kuris turi tiek galimybių”, - S.Nedzinskienė sako palaikiusi visus sūnaus Antano siekius, net ir sprendimą dalyvauti realybės šou.
Ne paslaptis - jaunėlio Antano dėka Nedzinskų gyvenimas nėra nuobodus, iš visų trijų sūnų jis suteikė daugiausia netikėtumų, šeima jaučia ir jo populiarumo naštą, kuri tikrai ne visada maloni.
Kitaip nei daugelis bendraamžių, Antanas yra tikras Lietuvos patriotas - tėvai galėtų pasidžiaugti, kad bent jau svetur laimės ieškoti jis tikrai nežada. Ir Amerika alytiškiui nepasirodė svajonių šalis: „Pamatyti verta, pasilikti - kažin, gyveni juk vieną kartą, tai kam sau gyvenimą gadinti?”
Antano pažiūras atspindi ir trečias albumas (tiksliau, jo raudonas viršelis, pirmas CD buvo geltonas, antras - žalias), kurį šiandien pristatys gimtajame mieste.
„Aš manau, kad kiekvienas lietuvis yra patriotas, jei ne - vadinasi, jis ne lietuvis, tik koks apsimetėlis. Žmonės turi kažkuo tikėti, turėti bendras vertybes, mintis, nes jei esi abejingas - koks tu žmogus?” - svarsto keistuolio reputaciją Lietuvos šou pasaulyje pelnęs A.Nedzinskas, kuriam visai neįdomu, ką apie jį mano kiti, o savos mintys šiuo metu netgi įdomesnės nei knygų išmintis.
Saulė Pinkevičienė
