Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda. VGT taip pat svarstys Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.
Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.
Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyks mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.
Akcentavo pilietinės visuomenės įtraukimą
Valstybės gynimo tarybos sekretoriaus Kęstučio Budrio teigimu, plane numatomos 7 valstybės gyvybinės funkcijos – jose numatomos 30 užduočių, į daugelį jų įtraukiamas atskirų piliečių, verslo įmonių, pilietinių organizacijų dalyvavimas. Pasak jo, plane taip pat numatytas nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos įsteigimas.
Iš viso yra numatytos 7 valstybei gyvybinės funkcijos – jose yra 30 užduočių, beveik kiekvienoje užduotyje matome atskirų piliečių, ar jų organizacijų dalyvavimą.
„Bus įsteigta nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba, kuri spręs įvairius iškylančius klausimus, pavyzdžiui dėl sąveikos tarp valstybinių institucijų ir verslų. Pagrindinė pridėtinė tokio plano vertė – visuotinio gynybų principo įtvirtinimas praktinėmis priemonėmis“, – sakė K. Budrys.
K. Budrys taip pat išskyrė tris priežastis, kodėl yra parengiamas valstybės gynybos planas.
„Pirmiausia, paskatinti piliečius, įmones ir organizacijas proaktyviai ieškoti savo vietos valstybės gynybos užduočių įgyvendinime, antras – teikiame atsakymus, kokia forma bus dalyvaujama gynime, trečia – užbaigiame institucinę ir dokumentų hierarchijos architektūrą, turėdami nacionalinio saugumo strategiją aukščiausiame lygyje, tada valstybės gynybos planą ir tris jo dalis“, – komentavo K. Budrys.
Valstybės ginkluotą gynybą, valstybės mobilizaciją, kuri rems ginkluotą gynybą ir turime piliečius, jų sudaromas organizacijas, verslo subjektus, kurie prisideda prie valstybės funkcionavimo. Iki šiol tokio konkretaus ir tiek daug apimančio dokumento neturėjome.
Kaip prioritetinę sritį K. Budrys išskyrė valstybinės mobilizacijos sistemą. Pasak jo, būtina spręsti problemas, susijusias su būtinu paslaugų tiekimu karo atveju. Kaip išskyrė K. Budrys, išbandymu sistemai taps kitais metais organizuojamos masinės mobilizacijos pratybos.
„Šiandien valstybės gynybos taryboje buvo sutarta, kad ir toliau didelis dėmesys turi būti skirtas, pajėgumų, užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas kūrimui, dar taikos metu. Turi būti sudaromos sutartys su verslo subjektais, kurie teiks tam tikras būtinas paslaugas. Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos pratybas, patikrinti, kaip visa sistema veikia“, – teigė K. Budrys.
Mažiau pokyčių – tarptautinių operacijų dalyvavime
Pasak K. Budrio, mažiau pokyčių galime tikėtis tarptautinių operacijų srityje. Planuojamas išlaikyti panašus tarptautinėse operacijose dalyvaujančių karių skaičius.
„Kaip žinome, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose mažėja, nes ir tarptautinių operacijų, kuriose dalyvauja mūsų sąjungininkai, skaičius mažėja. Didesnių pokyčių nenumatoma – tarptautinėse operacijose dalyvaujančių karių skaičius išliks apie 300. O NATO budėjimuose liks virš 400“, – sakė K. Budrys
K. Budrio teigimu, daugelis tikslų susijusių su piliečių įtraukimu į šalies gynybą gali būti įgyvendinama ir su turimomis lėšomis, vis dėlto, papildomos lėšos gali būti numatomos ateityje.
„Su kai kuriomis plano dalimis yra susiję ir tam tikri finansiniai poreikiai. Daug ką galime padaryti be papildomų finansinių išteklių. Kas plane yra svarbiausia – kuo labiau įtraukti piliečius, įmones, organizacijas, kurios nėra valstybės institucinėje sąrangoje. Jų įtraukimas duos didžiulį postūmį, be papildomo lėšų poreikio. Plane ties kiekviena užduotimi yra nurodyta atsakinga institucija, kuri turės suorganizuoti atskirų įmonių įtraukimą. Pavyzdžiui – įmonių, susijusių su būtinų paslaugų ir prekių tiekimu gyventojams“, – teigė K. Budrys
Su gynybos planu susijusi informacija patalpinta prezidentūros puslapyje, bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms puslapyje lt72.lt. Vis dėlto, pasak K.Budrio, svarbiausia, jog piliečiai suvoktų, kokia jų funkcija karo atveju.
„Kiekvienas iš jūsų turite numatytą funkciją. Jeigu esate vyras nuo 18 iki 65 m. – esate karo prievolininkas, jeigu tarnauti leidžia sveikata. Jeigu dirbate civilinės mobilizacijos institucijoje – didelė tikimybė, kad jūs priklausote civiliniam mobilizaciniam rezervui, tai bus jūsų pagrindinė veikla karo metu. Siekiamybė yra tokia, kad artimiausiu metu neliktų nei vieno, kuris nežinos, ką jis turi daryti“, – akcentavo K. Budrys
Siūlo ne bėgti, o prisidėti
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog kalbant apie gynybą ginklu, ypač svarbus karo komendantūrų vaidmuo.
„Ypatingą dėmesį reikia skirti karo komendantūrų veiklai. Tai yra geriausia platforma, norintiems įsitraukti į gynybą su ginklu. Žmogus, galintis tai padarytų, turėtų ten rasti savo vietą. Šiuo metu diskutuojame dėl jų vaidmens taikos metu“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, šiuo metu bandoma sudėlioti aiški tvarka, kur turėtų kreiptis žmogus, turintis bazinius gebėjimus naudotis ginklu ir norintis ginti šalį.
„Kalbant apie ginkluotus asmenis, kurie norėtų turėti vietą ginkluotoje gynyboje – šiuo metu laukiame algoritmo, paaiškinimo, kur toks žmogus turėtų skambinti ir kreiptis. Manau, kad komendantūros štabe turėtų būti kontaktinis asmuo“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Paklaustas apie evakuacijos planus, L. Kasčiūnas pabrėžė, jog karo metu ir daugelis civilių (vyrai nuo 18 iki 65m. amžiaus) tampa karo prievolininkais.
„Net ir tie kurie nėra atlikę tarnybos, jie karo padėties patenka į potencialių karo prievolininkų sąrašus. Šia prasme, evakuacija nėra tai, ką jie turi daryti. Mano idėja yra tokia, jog daug tokių žmonių galėtų jau dabar ruoštis, turėtų vietą gynybos planuose“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis pateikė pavyzdį, kaip prie gynybos ginklu galėtų prisidėti bazinius įgūdžius įgiję asmenys.
„Supraskime paprastą dalyką – kai kurias komendantines funkcijas gali atlikti ir neprofesionalūs kariai, o tam tikrus bazinius įgūdžius įgiję asmenys.
Pavyzdys – tiltų apsauga. Savo akimis Kharkive mačiau, kaip pagyvenęs vyras su automatu marširuoja aplink tiltą, saugant nuo diversijų. Atlaisvinami kariuomenės resursai, atsiranda kariuomenę remianti funkcija“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Mąstymą kur man bėgti siūlau keisti į mastymą „kuo aš galiu prisidėti“, – savo požiūrį apibendrino L. Kasčiūnas.
